Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio minėjimui skirtų 12 renginių ciklo penktojoje diskusijoje apie lietuvišką kiną nemažai kritikos buvo pažerta kūrėjams, gyvenantiems iš valstybės paramos. Be to, diskusijos metu absurdiškai apibūdintos girdimos kalbos, jog valstybė turi ne tik finansuoti filmų kūrimą, bet ir nupirkti žmonėms bilietus, kad visi galėtų pamatyti, teigiama pranešime.
Jauniems režisieriams trūksta galimybių pasireikšti.
„Turėjome autorių ir kūrėjų kiną, kai buvo finansuojami vardai, o ne scenarijai. Tokį kiną vadinu – kinas į stalčių. Scenarijai rašyti valstybės finansavimui gauti ir pasigerinti asmeninį gerbūvį. Situacija keičiasi, bet jauniems režisieriams trūksta galimybių pasireikšti. Jie negauna pirmo finansinio spyrio iš valstybės, kad pradėtų kurti“, – diskusijoje teigė kino kritikas ir vienas iš „Kino pavasario“ programos sudarytojų Edvinas Pukšta.
Lietuvišką kiną žiūri vis daugiau žmonių, tačiau lietuviška aukšto lygio dokumentika nesulaukia deramo dėmesio. Viena didžiausių bėdų išlieka nenoras ir nesugebėjimas produkcijos parduoti, o kiti tiesiog tarpsta iš valstybės pinigų.
„Būna taip, kad Holivudinių filmų platintojai išleidimo datą derinasi prie lietuviško kino, nes žino, kad mūsų filmai nusigriebs didelius pinigus. To nėra Latvijoje ir Estijoje. Gaila, kad dauguma lietuvių neturi stiprių platintojų. Šarūno Barto su jo naujausiu filmu ieškojau pats. Tačiau tada supratau, kad netgi radęs jį turėsiu daug vargo su platinimu. Kilo natūralus sportinis klausimas – ar aš noriu pasportuoti už patį režisierių“, – sako kino teatrų „Multikino“ atstovas Raimundas Bilinskis.
Kaip vieną iš pavyzdžių dalyviai pateikė Audriaus Stonio filmą „Moteris ir ledynas“. Kino juosta ne tik tapo „Kino pavasario“ nugalėtoja, bet ir susižėrė begalę tarptautinių apdovanojimų. Tačiau apie tai niekas nežino.
„Sovietiniais laikais filmus kūrė cenzūrai, jis buvo uždaras, „daromas“ vakuume. Tuo tarpu, mes esame lyginami su Holivudiniu kinu. Nebegalioja pasiteisinimas, kad visai neblogai kaip lietuviškam kinui. Mes esame pasaulinio kino dalimi ir su jais esame lyginami. Niekada neturėsime tokio biudžeto kaip Holivudas, bet galime ir sukursime tokius filmus kaip „Tobuli melagiai“ ar „Neliečiamieji“, kurie „nuneša“ visą pasaulį“, – teigia D.Ulvydas.
Diskusijos dalyviai atskleidė, jog šią vasarą filmuojama labai daug filmų, kuriuose išvysime ir debiutuojančių garsių teatro aktorių.
Penktąją diskusiją iš renginių ciklo „12 dienų pakeliui į Nepriklausomybę“moderavo Laura Tyrylytė, organizavo Neformalus Lietuvos jaunųjų signatarų klubas (NLJSK).
Pradedant nuo 2017 metų kovo, NLJSK kiekvieno mėnesio 16-ą dieną iki pat 2018 Vasario 16-osios, kvies į renginius, apžvelgiančius pasiekimus ir laimėjimus vienoje iš Lietuvai svarbių kultūros, istorijos, politikos, sporto, kulinarijos, kino ir kitų sričių.
