„Veidai Kaimai“ – šiltas ir nuoširdus pasakojimas apie dviejų labai skirtingų žmonių draugystę. A. Varda – prancūzų „Naujosios bangos“ ikona. JR – šios kartos menininkas.
Kaip sako Glennas Kenny iš portalo RogerEbert.com., nors A. Varda jau beveik devyniasdešimt metų, ji vis dar kuria fantastiškus filmus – jautrius, provokuojančius, linksmus ir tuo pačiu šiek tiek liūdnus: „Jūs privalote šį filmą pamatyti, o tada išeiti į gatves šokti“.
Filme A. Varda ir JR leidžiasi į kelionę po Prancūzijos provinciją, toliau nuo miesto šurmulio. Keliaudami jie susipažįsta su buvusiais šachtininkais, fabriko darbininkais, padavėjomis, ožkų augintojais, klausosi jų pasakojimų, o pažinties pabaigoje įamžina pašnekovus didelio formato fotografijose, kurias užklijuoja ant pastatų sienų.
Režisierė prisimena, kad pažintis su JR prasidėjo taip pat nuo fotografijų. „Pirmą dieną jis mane nufotografavo. Kitą dieną nuėjau į jo studiją ir nufotografavau jį. Trečią dieną sėdėjome mano virtuvėje ir galvojom, ką daryti toliau“, – apie neeilinės draugystės pradžią pasakoja režisierė.
Skamba beveik romantiškai, tačiau, kaip juokais teigia JR, kuriant bendrą filmą teko ir gerokai pakovoti dėl savo vizijos: „Aš priklausau kartai, kuri viską daro greitai, filmuoja ir rašo tuo pačiu metu. O ji yra iš kartos, kuri stabteli, pagalvoja, dar kartą pagalvoja ir tik tada daro“.
Visgi jaunasis menininkas prisipažįsta, kad A. Varda leido jam suprasti, kad kuriant kiną, refleksija apie tai, ką darai, yra „raktas“ į kūrybą. Šis vienas kito supratimas skleidžiasi ir filme „Veidai Kaimai“, kuris stebina šiandien kine vis rečiau sutinkamu nuoširdumu, optimizmu ir dėmesiu paprastam žmogui ir režisūriniu lengvumu.
Apie lengvumą tiek kūryboje, tiek gyvenime A. Varda kalbėjo ir atsiimdama „Oskarą“. „Šis vakaras yra pilnas svorio ir reikšmės, tačiau tarp svorio ir lengvumo aš renkuosi lengvumą ir jaučiuosi lyg šokčiau kino šokį“, – teigė režisierė.
Per savo karjerą gyvuoju prancūzų „Naujosios bangos“ palikimu kartais pavadinama A. Varda yra pelniusi daugiau nei 50 įvairių prizų. Taip jų – ir „Auksinę palmės šakelę“ už viso gyvenimo nuopelnus.