2012 03 19

Į „Kino pavasarį“ atvyksta pripažinimą pelnę užsienio kino kūrėjai

Daugelis festivalio „Kino pavasaris“ filmų į Lietuvą atvažiuoja laukiamo svečio teisėmis. Žiūrovai jais mėgaujasi, aptarinėja, vertina naujus jau pamėgtų režisierių darbus. Tačiau yra juostų, kurios atvyksta „kovoti“ dėl pripažinimo. Tai konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ dalyviai. Juos vertina ne tik žiūrovai, bet ir rimta tarptautinė žiuri. Tai debiutiniai arba antrieji Europos kino kūrėjų darbai, kurių šiais metais festivalyje – vienuolika, atkeliavusių iš devynių šalių.
Lotynų Amerikos kino žvaigždė bei nacionalinės Kubos meno mokyklos įkūrėja Mirtha Ibarra
Lotynų Amerikos kino žvaigždė bei nacionalinės Kubos meno mokyklos įkūrėja Mirtha Ibarra / "Kino pavasaris"

„Prisiekusiam kino mylėtojui konkursinė programa – tikras atradimo džiaugsmas. Tai naujausia europietiška autentiška kūrybinė kino produkcija, kuri dar tik pradeda savo kelią į pripažinimą ir žiūrovo širdį. Festivalio programos kontekste šie darbai pasižymi išskirtiniu originalumu ir savitu braižu: jie gyvi, nenuspėjami ir netikėti“, – konkursine programa džiaugiasi festivalio programos sudarytojas Edvinas Pukšta.
Garbinga tarptautinė žiuri

Vertinti naujausių atradimų Centrinės ir Rytų Europos šalių kine šiais metais į „Kino pavasarį“ atvyksta kino pasaulyje pripažintos asmenybės: viena žymiausių savo kartos aktorių Kuboje, ryški Lotynų Amerikos kino žvaigždė bei nacionalinės Kubos meno mokyklos įkūrėja Mirtha Ibarra; Janas Lumholdtas – premiją už nuopelnus Švedijos kinui pelnęs rašytojas, kino kritikas, išleidęs knygą apie ekstravagantiškąjį danų režisierių Larsą von Trierą; garsus tarptautinėje kino arenoje rusų operatorius ir režisierius Pavelas Kostomarovas, kurio naujausią eksperimentinį darbą „Aš tave myliu“ jau galima rasti „Kino pavasario“ repertuare; aktorė ir prodiuserė iš Makedonijos Labina Mitevska, Michaelo Winterbottomo bei Lietuvos žiūrovams puikiai pažįstamas režisierius, scenaristas bei prodiuseris latvis Maris Martinsons, kurį žinome kaip darbų „Nereikalingi žmonės“ ir „Amaya“ kūrėją. 

Atvyks patys kino kūrėjai

Festivalis „Kino pavasaris“ vertinamas kaip labiausiai augantis kino festivalis Rytų Europoje, tad čia noriai atvyksta patys režisieriai ar debiutuojantys aktoriai. Šiuo metu Los Andžele gyvenantis ir reikšmingus vaidmenis Holivudo studijų filmuose, garsiuose TV serialuose dažnai atliekantis aktorius ir režisierius vengras Endre Hules pristatys savo debiutinę juostą „Šok iki nukritimo“.

Konkursinės programos atidarymo filmo – komiškos sporto dramos „Svajonė apie Montevidėjų“ režisierius Draganas Bjelogrlicius taip pat atvyks susipažinti ne tik su garbingąja žiuri, bet ir su „Kino pavasario“ žiūrovais.

Pristatyti bei apginti skandalingojo „Klipo“ idėjos atvyks režisierė serbė Maja Miloš, vos prieš porą mėnesių Roterdamo festivalyje apdovanota pagrindiniu prizu. Taip pat lietuviai turės progą susipažinti iš arti su anksčiau keliose roko grupėse grojusiu, Krzysztofo Kieslowskio mokiniu, filmo „Drąsa“ režisieriumi lenku Gregu Zgilinski, kuris atvažiuoja kartu su savo filmo aktore ir žmona Gabriela Muskala.

2010 metų geriausiu „Kino pavasario“ konkursinės programos filmu pripažintos juostos „Rytų pjesės“ režisierius bulgaras Kamenas Kalevas šiais metais atvyksta pristatyti naujausio savo darbo „Sala“. Slovėnijos kino industrijos atstovai Alesas Pavlinas ir Andrejus Stritofas festivalio publikai pristatys jų prodiusuotą filmą „Išvyka“. Be pristatymo neliks ir bulgarų režisieriaus Konstantino Bojanovo drama „Ave“, kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrusi žavingoji debiutantė Anjela Nedyalkova net du kartus susitiks su Lietuvos publika.

Jau apdovanotieji konkursantai

Konkursinė programa šiemet atrodo lyg talentingiausia futbolo komanda. Į „Kino pavasario“ ekranų „aikštelę“ išbėgs 11 stiprių žaidėjų iš Rytų bei Centrinės Europos. Viena jauna drąsi moteris ir 10 stiprių vyrų. Antrą kartą laimę bandys pergalės skonį Vilniuje jau patyręs bulgaras Kamenas Kalevas, šį kartą kviečiantis į filmą „Sala“.

Daugiau nei pusę milijono bilietų namuose Serbijoje pardavusi komiška drama „Svajonė apie Montevidėjų“ pasakoja apie šalį, pamišusią dėl futbolo, ir žaidėjus, išgyvenančius jaunystės siautulį, meilę ir aistrą. Nuotaikingas filmas atskleidžia intriguojančią tiesą, kaip Jugoslavijos rinktinė ruošėsi pirmajam Pasaulio futbolo čempionatui Urugvajuje ir privertė šalies žmones patikėti nerealiausia svajone.

Pakeleivingas mašinas tranzuojančios merginos vardu „Ave“
 pavadinta drama pakvies į dviejų paauglių kelionę su paslaptimis, melagystėmis, juokais, romantika ir viltimi meilei. Nuo mokyklos laikų pažįstamų, bet likimo išblaškytų draugų charakteriai ir požiūriai į aktualiausias problemas atsiskleidžia slovėnų filme „Išvyka“, kurio gamybai prireikė vos 188 tūkst. eurų biudžeto.  Nepaisant šio fakto, juosta jau tapo skirtingų pasaulio festivalių hitu.

Nuo Gdynės iki Busano nusidriekusį festivalinį maršrutą sėkmingai įveikusi drama „Drąsa“ nagrinėja gniuždantį kaltės ir gėdos jausmą, kuris apima Lenkijos kino žvaigždės Roberto Wieckiewicziaus (geriausias aktorius Varšuvos kino festivalyje) fenomenaliai suvaidintą vyrą po incidento traukinyje.

Lokarno kino festivalyje du prizus už geriausią režisūrą ir aktoriaus vaidybą pelnytai iškovojusi Adriano Sitaru drama „Geri ketinimai“ intriguoja įdomiu filmavimo metodu, kai kameros žvilgsnį kontroliuoja kurio nors iš veikėjų akys, stebinčios dėl mamos sveikatos paranojiškai išgyvenantį rūpestingą jaunuolį. Panašus stilius dominuoja ir provokuojančioje bei drąsiausioje festivalio dramoje „Klipas“, kurioje 14-mečiai aktoriai patys atlieka operatorių užduotis, o didžiąją dalį šokiruojančių įvykių patys filmuoja mobiliaisiais telefonais. 2012 m. Roterdamo kino festivalio „Tigrą“ prisijaukinęs ir daug karštų diskusijų sukėlęs Majos Miloš filmas užgriebia itin aktualią šiuolaikinių paauglių kasdienybę, kurios didžioji dalis vyksta virtualioje erdvėje, triukšminguose vakarėliuose ir atsitiktinio sekso pasimatymuose. 

Privatumo sienas sugriaus Karlovy Varų kino festivalyje atrastas slovakų rašytojo Peterio Krištufeko režisūrinis debiutas „Stebimas pasaulis“ apie vienišą oro uosto dispečerį, kuris   mėgaujasi daugiabutyje prieš pat jo langus gyvenančios šeimos stebėjimu, kol išdrįsta intymiau brautis į uždraustą erdvę ir sutrypti laimės iliuziją.

Baltijos šalims atstovaus estų režisierius Raineris Sarnetas, atversiantis stilingą ir teatrališką mintinai žinomo rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio romano „Idiotas“ ekranizaciją, kuri aplinkinių niekinamo ir įžeidinėjamo gero bei nuoširdaus žmogaus paveikslu jau spėjo sužavėti net reiklius korėjiečius.

Publikai žinomas vengrų aktorius Endre Hules režisūriniam debiutui pasikvietė „Oskaru“ apdovanotą legendinį operatorių Vilmosą Zigmondą („Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“), kuris virtuoziškai nufilmavo komunizmo šmėklos išskirtų brolių bandymą susivienyti per nenumalšintą aistrą etnografiniams šokiams užkrečiančia energija pulsuojančioje dramoje „Šok iki nukritimo“.

Ištikimiausiems „Kino pavasario“ žiūrovams nuo nepamirštamo filmo „Ką aš veikiau per pasaulio pabaigą“ pažįstamas rumunų režisierius Catalinas Mitulescu jausmingai stebės gražių ir patiklių merginų viliojimo schemas į nelegalų prostitucijos verslą dramoje „Lovelasas“. Antrąkart rankose laikyti „Kino pavasario“ statulėlę ir iki 7 tūkst. eurų padidintą piniginį prizą atsiimti mėginsiantis Kamenas Kalevas atsiveža žymiai ambicingesnį psichologinį trilerį „Sala“, kuriame asmenybės susidvejinimo ir savanoriškos izoliacijos poreikį perteiks žvaigždžių duetas – prancūzų supermodelis Laetitia Casta ir graibstomas danų aktorius Thure Lindhartas. Viename šio filmo epizodų pasirodys ir kultinis režisierius Alejandro Jodorowsky.

Intriga, kas pelnys komisijos palankumą ir išsiveš 17 – ojo „Kino pavasario“ statulėlę bei prizą, išliks iki festivalio uždarymo vakaro, kovo 29 dienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis