Garliavos Juozo Lukšos vardo gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas teigia, kad jo mokiniai gerai susipažinę su partizanų judėjimo lyderio gyvenimo istorija. Gimnazijos muziejuje saugomi J.Lukšos laiškai ir nuotraukos buvo panaudoti filme, o J.Lukšos žmona Nijolė Bražėnaitė – dažna mokyklos viešnia.
„Į „Nematomą frontą“ ėjome kartu su visa mokykla: filmą vienu metu pažiūrėjo 500 moksleivių. Vaikai tą filmą priėmė labai puikiai, nes mes stengiamės į Juozą Lukšą žiūrėti kaip į žmogų, ne tik kaip į kovotoją. Žmogus, kuris jaunystėje turėjo pasirinkti – ar gyventi be rūpesčių Prancūzijoje su mylima žmona ar grįžti į okupuotą Tėvynę. Ši moralinė dilema moksleiviams artima, suprantama“, – teigia V.Vitkauskas.
Žmogus, kuris jaunystėje turėjo pasirinkti – ar gyventi be rūpesčių Prancūzijoje su mylima žmona ar grįžti į okupuotą Tėvynę. Ši moralinė dilema moksleiviams artima, suprantama.
Vilniaus „Vilnies“ pagrindinės mokyklos moksleivė Ilona po filmo teigė susigraudinusi, jos klasiokas Mykolas prisipažino, kad „Nematomas frontas“ jam sužadino patriotinius jausmus. Jis teigė supratęs, kad jei Lietuvai vėl grėstų pavojus, jis ryžtųsi ginti savo kraštą.
Su klase į seansą atkeliavusi mokytoja Edita Tupikovskienė mano, kad parodyti tokius filmus savo auklėtiniams – pedagogų pareiga: „Mes praeitais metais po truputį pradėjom domėtis rezistencine kova ir pirmas apsilankymas buvo Tuskulėnų kolumbariume. „Nematomas frontas“ – fantastiškas filmas. Dar norėčiau parodyti mokiniams filmą apie Katynės tragediją, nuvesti į Genocido muziejų. Manau, kad kada nors vaikai man už šias pamokas padėkos“.
Iš Švedijos kilęs režisierius Jonas Ohmanas, dirbantis ir gyvenantis Lietuvoje, mano, kad „Nematomas frontas“ yra gyva Lietuvos istorijos pamoka: „Bet kuris žmogus, norintis geriau suprasti Lietuvą ir jos gelmes privalo pamatyti šį filmą apie žmones, kuriems laisvė buvo aukščiausia vertybė, kurie dėl jos buvo pasiryžę rizikuoti viskuo, žinodami, kad kitaip nelaimėsi“.
