Filmo „Koza“ centre – buvusio boksininko Peterio Balažo, pravarde Koza, gyvenimo ištrauka. Olimpinių žaidynių dalyvis su partnere Miša gyvena nušiurusiame name provincijoje. Vieną dieną Miša sužino, kad laukiasi ir planuoja darytis abortą. Peteris nori įtikinti moterį pasilikti vaiką, bet tam reikia pinigų. Koza ketina grįžti į ringą ir uždirbti pinigų, tad su vadybininku Zvonko išsiruošia į kelionę. Tačiau greitai paaiškėja, kad buvęs Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis visiškai prarado formą. Filmas paremtas tikrais faktais, o P.Balažas – buvęs profesionalus sportininkas. Filmui „Koza“ Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ reikšmingas, kadangi tai antrasis festivalis, kuriame rodoma juosta.
Ypatingas filmo žanras
Tiek ir ankstesnės juostos „Aksominiai teroristai“, tiek ir filmo „Koza“ žanras – sparčiai populiarėjantis hibridinis, balansuojantis tarp vaidybos ir dokumentikos. Tokį pasirinkimą režisierius Ivanas Ostrochovsky grindžia patirtimi ir baimėmis: ilgą laiką kūręs dokumentinius filmus, jis bijojo imtis grynai vaidybinio filmo. Ypatinga ir filmo raiška: ilgi, lėti kadrai, nebūdingi filmams apie sportininkus. Paklaustas, kas lėmė tokią neįprastą raišką, slovakų režisierius juokavo: „Aš pats esu sulėtintas, tad ir mano filmas – lėtas.“
Artimas santykis su herojais
Ne filmo pagrindinį personažą P.Balažą, bet ir kone visus kitus veikėjus, pavyzdžiui, vadybininką Zvonko, vaidina patys personažų prototipai. Jų buvimas ekrane taip pat ypatingas: jie yra savimi, bet iš dalies – ir sufikcinti. Į klausimą, ar nesunku tokiu atveju surasti santykį su personažais, režisierius aiškino, jog darbo „Koza“ filmavimas truko penkerius metus, nes nepavyko iškart gauti norimo finansavimo. Per tą laiką jie su Peteriu susidraugavo. „Neturėjome pinigų, bet turėjome laiko“, – juokėsi I.Ostrochovsky, kurti istoriją apie Peterį Balažą sugalvojęs po daugybės filmų peržiūrų apie boksininkus. Šią dramą jis ne tik režisavo, bet ir prodiusavo bei rašė scenarijų.
Tingūs aktoriai
Režisierius prisipažino, kad P.Balažą pažįsta kone nuo vaikystės: pasirodo, Koza gyveno tame pačiame mieste. Profesionalų sportininką ir režisierių skyrė vos kilometro atstumas. Slovakų kūrėjas ilgą laiką sekė P.Balažo karjerą ir po jo pasitraukimo iš ringo režisierių sudomino aborto istorija. Nuo to prasidėjo filmo kūrimas. Nors filme boksininkas atrodo gerai, tačiau režisierius abejoja jo perspektyvomis kine. I.Ostrochovsky atskleidė, kad Peteris nenoriai kartodavo nepavykusias scenas, o taip pat jam nepavykdavo įsiminti daug teksto.
Tarp heroizmo ir kvailybės
„Aksominiuose teroristuose“ ir „Kozoje“ pagrindinė idėja yra santykis tarp heroizmo ir kvailybės. Paklaustas, iš kur tokie motyvai atsiranda jo kūryboje, režisierius atsakė, kad Vakaruose filmai visuomet turi laimingas pabaigas, juose pagrindiniai herojai laimi visas gyvenimo kovas. Rytų Europos šalyse vyrauja kiek kitoks mentalitetas – kovos ir karo, bet nebūtinai sėkmingo. „Kozoje“ kvailumas pasireiškia tuo, kad herojus važiuoja į kovą, kuri jau yra pralaimėta. Visgi režisierius aiškina, kad filmo moralas – optimistinis. „Kad ir kaip nesisektų, visuomet reikia stengtis“, – sako slovakų kino kūrėjas.
