Savo „atsisveikinimo“ filmu 71-erių aktorė pasirinko Timo von Guteno trumpametražį darbą „Moteris ir konduktorius“ (La femme et le TGV) šiemet nominuotą Amerikos kino akademijos apdovanojimui. Lietuvoje jį galima išvysti kino teatruose rodomoje trumpametražių filmų programoje „Oskarų trumpukai 2017“.
Jauno šveicarų režisieriaus pastatytas trumpametražis filmas – tikra istorija. Būtent tai pirmiausia ir sudomino ikoniškąją aktorę. „Tai keistas, realiais įvykiais paremtas pasakojimas, kupinas žmogaus vienišumo, kurį praskaidrina penkios mojavimo minutės traukiniui,“ – sakė ji.
Kaip teigė pati Birkin, prieš tai dėl sveikatos sunkumų lovoje jai teko praleisti maždaug metus, tad tam tikras scenas buvo sunku atlikti. Tačiau režisieriui tai visai netrukdė ir jis buvo daugiau nei laimingas galėdamas išspręsti filmavimo metu kylančius sunkumus. Pavyzdžiui, kad Birkin nereikėtų atlikti visų scenų, reikalaujančių daugiau fizinės ištvermės, buvo pasamdyta dublerė.
Anot T.von Guteno, Birkin yra nepaprastai supratinga ir itin greitai įsisavinanti jo režisūrinius prašymus. Ji niekada neleido sveikatai kišti kojos jos vaidybinei ištvermei – net ir po dvylikos valandų filmavimosi būtent Birkin sušukdavo „pabandome iš naujo!“
„Oskarui“ nominuotas trumpametražis filma „Moteris ir konduktorius“ – tai meilės ir praradimo skausmo persmelkta istorija. Šalia bėgių gyvenanti Eliza (Jane Birkin) kiekvieną rytą ir vakarą mojuoja pro namus pralekiančiam greitajam traukiniui. Vieną dieną Eliza randa laišką nuo traukinio konduktoriaus. Poetiški ir jaudinantys susirašinėjimai maloniai sujaukia moters kasdienę rutiną, bet netrukus traukinio maršrutas yra pakeičiamas.
