Apokalipsė (aktorius Oscaras Isaacas) – prieš tūkstančius metų viešpatavęs ir pirmuoju mutantu pasivadinęs asmuo. Per daugybę metų Apokalipsė sugebėjo pasisavinti kitų mutantų galias ir tapti nemirtingas, tačiau vienos nesėkmingos ceremonijos metu jis buvo priverstas užmigti keliems tūkstantmečiams. Pabudęs ir vis dar prisimenantis išdavystę, Apokalipsė atsiduria pasaulyje, kuriuo smarkiai nusivilia, todėl suburia naują mutantų grupę savo tikslams pasiekti. Žinoma, jį sustabdyti stengiasi Profesorius X (aktorius Jamesas McAvoy‘us) ir jo Iksmenai.
Trečiosios filmų dalys yra pačios prasčiausios, teigia vienas iš filmo personažų. Tik sunku suprasti apie ką būtent jis kalba? Apie naujosios dalies filmus? Ar galbūt senasias „Iksmenų“ serijas. Tik viena aišku – jie bando juokauti po truputį suprasdami, kad nesugebės perspjauti kitų „Marvel“ darbų. Trečiasis „Iksmenų“ filmas nuleido gerbėjų, o kartu ir kino kūrėjų lūkesčius ant žemės ir priminė, kad ne taip lengva sukurti tris vienas už kitą geresnius filmus. Tai lyg koks sindromas, kankinantis visas žymias trilogijas. Nors, reikia pripažinti, juo tikrai nepasižymi „Kapitono Amerikos“ serija.
Puikiai prisimenu, kada išvydau pirmąją „Iksmenų“ dalį. „Iksmenai: pirma klasė“ buvo toks pat netikėtas kaip Donaldo Trumpo sėkmė politikoje. Filmas turėjo viską, ko reikėjo gerbėjo ir kritiko širdžiai – istorijos pagrindą ir naujoviškumo jausmą, puikiai kartu dirbančius aktorius ir tikras, žmogiškas problemas, dėl kurių norėjosi palaikyti šio filmo personažus.
Antarasis Stingerio projektas „Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“ iš dalies buvo vykęs, nes sugebėjo toliau vystyti personažus ir narplioti jų vidines problemas. Tačiau po truputį personažai pabodo, tad filmas išsigelbėjo tik skoningais vizualiais efektais ir tikrai įdomiomis veiksmo scenomis.
Liūdna pagalvojus, kad B. Stinger‘is atvertė visas kortas ir nebelabai gali sugalvoti kažką naujo savo trečiam projektui. Šiame filme bandoma įnešti ankstesniosios serijos žavesio ir jaunatviškumo, pristatant jaunuosius Profesoriaus X mokinius, sutiktus pačiuose pirmuosiuose filmuose.
Nors jaunuosius Iksmenus sudaro tikrai gyvi ir energingi aktoriai: Sophie Turner, Tye‘us Sheridanas, Alexandra Shipp ir Kodis Smit-McPhee‘as, jie vis vien nesugeba priaugti gilių batų, kuriuos avėjo pirmųjų filmų aktoriai.
Nors jaunuosius Iksmenus sudaro tikrai gyvi ir energingi aktoriai: Sophie Turner, Tye‘us Sheridan‘as, Alexandra Shipp ir Kodi‘s Smit-McPhee‘as, jie vis vien nesugeba priaugti gilių batų, kuriuos avėjo pirmųjų filmų aktoriai.
Naujiesiams Iksmenams trūksta tiek patirties, tiek dinamikos ekrane, o ir patys filmo kūrėjai nėra tokie dosnūs scenarijaus prasme.
Kalbant apie scenarijaus skyles – arba duobes – filmo kūrėjai pradeda viską lyg ir ramiai, bet po poros minučių prie, kaip Amerikos kino apžvalgininkai mėgsta sakyti, „from 0 to 100“ (nuo nulio iki šimto) tipo scenarijaus, kur viskas sukasi tiesiog per greitai.
Žinoma, tai nekeičia fakto, kad pagrindinio blogiuko kietumui ir rimtumui parodyti prireikė griebtis smarkiai iškritikuotos miestų destrukcijos idėjos.
Filme galime išvysti tai, ko ankstesnėse dalyse ir serijoje tikrai nebuvo – vizualaus smurto. Smurto scenos daug grafiškesnės negu pirmtakuose. Ne „Deadpool“ lygio, bet pradžia yra. Žinoma, tai nekeičia fakto, kad pagrindinio blogiuko kietumui ir rimtumui parodyti prireikė griebtis smarkiai iškritikuotos miestų destrukcijos idėjos.
Lyg žiūrėtum kvadratu, o gal net kubu, pakaltą „Geležinį žmogų“. Akimirkomis net kyla klausimas, ar pats Apokalipsė supranta, ką jis kalba?
Apibendrinus, „Iksmenai: Apokalipsė“ – tai tas nevykęs trečias brolis, kuris daro gėda likusiems dviems. Filmas stengiasi atkartoti savo paties sėkmės formulę, tačiau, akivaizdu, jog pamiršta įrašyti kažkuriuos svarbius jos elementus.
