Pasak jo, jau nufilmuoti filmai su hidžabo nedėvinčiomis aktorėmis ir toliau bus leidžiami, nes tam buvo išleisti pinigai, tačiau jos nebus kviečiamos filmuotis naujuose darbuose.
Pareigūnas anksčiau įspėjo prodiuserius, kad jei jie bendradarbiaus su hidžabo nenešiojančiomis aktorėmis, turės problemų dėl licencijos filmams rodyti gavimo.
-
Nesuteršta tarybinio žmogaus moralė ir leistino intymumo ribos: ar sovietmečiu egzistavo erotinis kinas?
-
„Nepatogaus kino“ filmai apie iššūkius laisvai visuomenei: realybė kartais primena politinius–kriminalinius trilerius
-
Naujas kritikos žanras Lietuvos kino lauke – A.Račaitytės video esė apie filmų programą „Pirmosios“
Telegramo kanalas „CinemaDaily“ vėliau paskelbė ir 12 aktorių, kurias, kaip manoma, pirmiausia paveiks šis draudimas, sąrašą.
Irano kultūros ir islamo ministras Mohammadas Mehdi Esmaili teigė, kad hidžabo dėvėjimas yra nustatytas pagal įstatymą, todėl, anot jo, neįmanoma bendradarbiauti su asmenimis, kurie įstatymo nesilaiko.
Moterys Irane hidžabą privalo dėvėti nuo 1979 m., kai į valdžią atėjo radikalūs islamistai. 2023 m. rugsėjį Iranas priėmė Hidžabo ir skaistybės įstatymą, kuriame numatyta 10 metų kalėjimo moterims už islamiško aprangos kodo pažeidimą.
Be to, už šio įstatymo pažeidimą moterys gali būti nuplaktos ir nubaustos iki 360 mln. iranietiškų rialų (daugiau nei 8 tūkst. JAV dolerių) bauda.
Griežtesnius teisės aktus Irano valdžia priėmė po praėjusiais metais šalyje kilusių protestų, kuriuos paskatino 22 metų Mahsos Amini mirtis. M.Amini šeima teigė, kad ją mirtinai sumušė saugumo pajėgos apkaltinusios ją netinkamu hidžabo dėvėjimu.
Protestai su šūkiais prieš policijos smurtą buvo žiauriai numalšinti, o per šias akcijas žuvo mažiausiai 500 žmonių ir dešimtys tūkstančių buvo sulaikyti. Keliems protestuotojams buvo įvykdyta mirties bausmė.
Nepaisant to, ir pasibaigus masiniams protestams, daugelis Irano moterų toliau priešinasi reikalavimui dėvėti hidžabą.
