Savanorystė kino festivaliuose yra ne tik smagiai ir įdomiai praleistas laikas, bet ir galimybė atrasti patinkantį darbą. Tokių pavyzdžių 21-ąjį kartą kovo 31–balandžio 14 d. vyksiančiame „Kino pavasaryje“ yra ne vienas. Šiemet festivalis, kuriame kasmet savanoriauja virš 200 žmonių, savanorystei skirs ypatingą dėmesį. Padėkos diena, kurios metu savanoriai žiūrės filmus, o už juos darbus atliks „Kino pavasario“ komanda ir dažnai festivalyje besilankantys žinomi pramogų pasaulio atstovai, senjorų klubas, specialūs seansai Lietuvos savanoriams – tik dalis su savanoriavimu susijusių planų.
Kryptis Vilnius–Torontas
Justė Zavišaitė prie didžiausio kino renginio Lietuvoje organizavimo prisideda jau jau septinti metai. Iš pradžių prie festivalio mergina prisijungė kaip savanorė, po metų jai buvo pasiūlyta tapti komandos nare. „Savanoriauti pradėjau studijų metais. Labai natūraliai. Mokiausi kultūros vadybą, tad norėjosi pamatyti iš vidaus kiek įmanoma daugiau renginių“, – pasakojo Justė.
Savanorystė Toronte visai kitaip suprantama: dauguma žmonių savo laisvą nuo darbo laiką skiria būtent savanorystei. Ir visai nesvarbu, koks tavo amžius.
Praėjusiais metais Justė parašė motyvacinį laišką Toronto tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Hot Docs“ organizatoriams ir gavo kvietimą atvykti. Taigi prieš pusmetį ji mėnesį praleido didžiausiame Šiaurės Amerikos dokumentinių filmų festivalyje. Visa tai Justė apibūdino kaip „sutapimų laviną“. Pasak jos, „patekti nebuvo sunku, savanoriauti gali visi, svarbiausia būti nusiteikusiu, nuoširdžiu ir tiesiu – sakyti teisybę ir parodyti norą, jei kažko nežinosi – tave apmokys“.
Užsienyje savanoriauja įvairaus amžiaus žmonės
Vienas iš skirtumų, kurį Justė pastebėjo savanoriaudama Toronte yra tas, kad užsienyje savanoriauti įprasta įvairaus amžiaus žmonėms. „Savanorystė Toronte visai kitaip suprantama: dauguma žmonių savo laisvą nuo darbo laiką skiria būtent savanorystei. Ir visai nesvarbu, koks tavo amžius. Pavyzdžiui, sutikau nemažai senjorų, kurie savanoriauja po penkerius metus: žiūri filmus, aptaria juos su draugais ar aprašo. Labai smagu matyti kino teatre tas pačias savanorių užduotis atliekantį 18 metų jaunuolį ir 70-metį“, – toliau patirtimi dalijosi Justė.
Tačiau festivalyje „Hot Docs“ mergina pasigedo bendruomeniškumo: „Manau, kad savanorystės dvasia „Kino pavasaryje“ jaučiasi žymiai stipriau. Toronte nereikia daug dirbti, tad tiesiog nespėji įsilieti į savanorių bendruomenę. „Kino pavasario“ savanoriai yra tarsi vienas didelis burbulas, jie turi daugiau galimybių pasireikšti, daugiau renginių sudalyvauti ir progų susidraugauti. „Hot Docs“ susiradau porą, ne, gal vieną draugę.“
Savanorės iš Rumunijos įspūdžiai
Praėjusiais metais „Kino pavasaryje“ savanoriavo ir rumunė Ioana Hoaghia. 26-erių merginai tai nebuvo pirmoji savanorystė. Ioana pasakoja, kad savanoriauti pradėjo studijuodama antropologiją universitete. Iš didesnių kino festivalių ji yra savanoriškai dirbusi Publikos apdovanojimo koordinatore Transilvanijos kino festivalyje (TIFF). Su kitų savanorių pagalba ji iš surinktų publikos balsų parengė žiūrovams labiausiai patikusių filmų reitingą.
Kaip atsitiko, kad ji nusprendė atvažiuoti savanoriauti į Vilnių? Dėka „Kino pavasario“ ir TIFF bendradarbiavimo du iš tų metų savanorių buvo atrinkti savanoriauti 2015-ųjų „Kino pavasaryje“. Visos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos buvo padengtos. Iki to laiko Ioana nebuvo girdėjusi apie „Kino pavasarį“.
Vilniuje sutikau daugybę puikių žmonių, pamačiau krūvą įdomių filmų ir patyriau ilgų nepamirštamų naktinių pokalbių.
„Vilniuje sutikau daugybę puikių žmonių, pamačiau krūvą įdomių filmų ir patyriau ilgų nepamirštamų naktinių pokalbių. Dėl to, jog galėjau bendrauti tik anglų kalba, savanoriavau festivalio svečių skyriuje. Mano darbas buvo pasitikti svečius oro uoste, nuvažiuoti su jais iki viešbučio ir užtikrinti, jog jie pasiektų festivalio renginius. Šis darbas man suteikė galimybę pabendrauti tiek su svečiais, tiek su kitais savanoriais iš mano skyriaus bei festivalio organizatoriais“, – atsiminimais dalijosi rumunė.
Išmokstama daug ir greitai
Atvykus savanoriauti į kitą šalį, pasak Justės, gaunama daug koncentruotos informacijos, kurią reikia įsisavinti, sutinkamą daug naujų žmonių: „Toronto nepažinojau, festivalis didelis, vyksta daugelyje kino teatrų, kurie išsibarstę po visą miestą. Reikėjo mokytis! Aš per mėnesį supratau, kaip veikia miestas, kaip kur nuvažiuoti, kokie yra kino teatrai, kaip gyventojai vertina kiną ir koks jo populiarumas. Visa tai buvo be galo įdomu. Sužinai, kodėl festivalis atsirenka filmus ir kaip juos priima žiūrovas.“
Ioana, paklausta, ką jai davė savanorystė kino festivaliuose, įvardino ne vieną dalyką: „Savanorystė stipriai patobulino mano socialinius gebėjimus, išmokė greičiau adaptuotis naujose situacijose bei prisitaikyti prie įvairių žmonių, iškilusioms problemoms greitai rasti sprendimus, padėjo suprasti, kaip organizuojami didelio masto renginiai ir išmokė prisiimti atsakomybę. Netgi patobulinau darbo savo grafinio dizaino programomis ir „Excel'iu“ įgūdžius.“
5 patarimai vykstantiems savanoriauti
1. Išsiaiškink vietinių mobiliųjų operatorių sąlygas ir įsigyk telefono kortelę. Šitaip sutaupysi pinigų.
2. Pasidomėk miesto rajonais, kuriuose lankysiesi ir gyvensi. Galbūt kai kuriuose iš jų reikia būti atsargesniam.
3. Išsiaiškink viešojo transporto sistemą ir laiką, kada jis pradeda ir baigia kursuoti tam, kad neprireiktų kviesti taksi.
4. Žvalgykis ir atrask miestą, kuriame savanoriauji.
5. Mėgaukis filmais, bet nepraleisk galimybės susipažinti su kitais savanoriais, ypač vietiniais.
Plačiau apie šiemet „Kino pavasaryje“ savanorystei skiriamą ypatingą dėmesį skaitykite čia.
