Danielis Burenas gimė 1938 m. Bulonės-Bijankūro mieste, šiaurės Prancūzijoje. Nuo septintojo dešimtmečio pradžios plėtoja radikalią meno formą, kuri pasižymi priemonių taupumu, kartu gebėdamas žongliruoti medžiaga ir forma.
1965 m. tapyboje, kurioje jungiamos suapvalintos formos, tam tikro dydžio dryžiai ir įvairios spalvos, jis pradėjo naudoti pramoninės gamybos 8,7 cm pločio juosteles. Pastarąsias pramaišiui – spalvotas ir baltas – komponuodavo vertikaliai. Remdamasis įvairialypėmis juostelių teikiamomis galimybėmis, D. Burenas permąsto tapybą, jos raiškos priemones, platesniame kontekste – apie fizinę bei socialinę aplinką, kurioje kuria.
Netrukus jo darbai ima sistemiškai tirti pačia erdvę, į kurią jie patenka ir kuriai yra skirti: pirmiausia gatvę (nuo 1967 m.), paskui galeriją, muziejų, kraštovaizdį ar architektūrines struktūras. Taip menininkas išras terminą „kūrinys in situ“, kuris nuo to laiko ims ženklinti didžiąją dalį jo kūrybos. Pakaitomis einančios juostos, D. Bureno vadinamos vizualiaisiais įrankiais, išskiria reikšmingas darbo vietos ypatybes, jas panaudoja specifinėm ir kartais sudėtingom kompozicijom, jungdamas tapybą, skulptūrą ir architektūrą.
Menininko kūrinys in situ manipuliuoja žiūros kampais, erdvėmis, spalvomis, šviesa, judesiu, aplinka, iškarpa arba projekcija, panaudodamas jų dekoratyvią galią ar radikaliai transformuodamas darbo vietą.
Kandi, kritiška, ryžtinga, nuosekliai vystoma ir įvairi D. Bureno kūryba visada susilaukia komentarų, susižavėjimo ir polemikos. 1968 m. pagal užsakymą menininkas sukūrė labiausiai kontraversinį darbą „Du padėklai“, kuris eksponuojamas Paryžiaus karališkųjų rūmų Garbės kieme. Taip pačiais metais D. Burenas atstovavo Prancūzijai Venecijos bienalėje, kur laimėjo „Aukso Liūtą“.
Jis vienas aktyviausių ir labiausiai pripažintų menininkų tarptautinėje scenoje ir jo darbai pristatyti pasaulio didžiausiose institucijose ir įvairiausiose valstybėse. 2007 metais Japonijos imperatorius apdovanojo menininką imperatoriškąja premija, kuri prilyginama Nobelio premijai už vizualųjį meną.
Filmo režisierė Camille Guichard fiksuoja meno kritiko Guy Tortosa interviu su Danielu Burenu. Čia atsiskleidžia filosofinės ir politinės menininko pažiūros, mintys apie valstybinius užsakymus ir muziejų funkciją.
Peržiūra nemokama. Filmas prancūzų kalba su anglų k. titrais.