Lietuvos kino centro (LKC) direktorius Laimonas Ubavičius pasveikino susirinkusius ir išreiškė viltį, kad šis renginys taps simboliniu žingsniu, grįžtant į įprastą, ikipandeminį, gyvenimą.
Daugiausia nominacijų šiais metais sulaukė K.Kaupinio filmas „Nova Lituania“, jis nominuotas net 12-oje kategorijų. Šįvakar režisierius net tris kartus lipo ant scenos atsiimti apdovanojimą.
Ne daug nuo šio filmo atsiliko Algimanto Puipos istorija „Kita tylos pusė“, sulaukusi 10-ies nominacijų.
Šarūno Barto darbas „Sutemose“ nominuotas 8-iose kategorijose.
Premijų laureatais tapo
Geriausiu kompozitoriaus darbu pripažinta Gedimino Jakubkos ir Mindaugo Urbaičio kūryba kino juostoje „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris Ir daiktus)“.
Apdovanojimą publikai pristatė Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas.
Metų geriausiu garso režisieriaus darbu pripažintas Vladimir Golovnitski darbas kino filme „Valstybinės laidotuvės“.
Geriausiu metų scenarijumi išrinktas K.Kaupinio sukurtas filmo „Nova Lituania“ scenarijus.
Nominaciją pristatė rašytojas, dramaturgas Marius Ivaškevičius. Jis kalbėjo apie scenarijaus svarbą kinui.
„Jie deda pamatus ore, ant kurių vėliau, sėkmingai arba ne, statomas likęs pastatas“, – apie scenaristus kalbėjo M.Ivaškevičius.
Metų geriausiu dailininko darbu tapo jau Anapilin išėjusio Audriaus Dumiko kūryba kino filme „Nova Lituania“.
„Audrius visada sugebėdavo išvengti tokių ceremonijų, tik dabar jo pasiteisinimas neginčijamas. Jis buvo stebėtojas – gyvenime ir kine“, – kalbą pradėjo jau Anapilin išėjusio kūrėjo sesuo.
„Audrius – gyvas pavyzdys, kaip tyliai ir atsidavus kurti, o atėjus laikui – tyliai išeiti, paliekant pasaulį geresnį“, – kalbėjo kūrėjo sesuo.
Metų geriausiu kostiumų dailininko darbu tapo Monikos Vėbraitės darbas juostoje „Nova Lituania“.
Geriausio grimo dailininko kategorijoje nugalėjo Jurgita Globytė ir jos darbas juostoje „Nova Lituania“.
Ceremonijos metu kalbėjusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė džiaugėsi, kad pandemija nesužlugdė Lietuvos kino industrijos.
Įteikdama apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus premjerė akcentavo, kad būtent Algimanto Mikutėno kamera sugeba perteikti unikalų laisvės kvapą.
Metų geriausio operatoriaus darbo kategorijoje pripažintas Simonas Glinskis už kino juostą „Nova Lituania“. Tai – jo debiutas pilnametražiame kine.
Atsiimdamas apdovanojimą S.Glinskis dėkojo tėvams ir mokytojams, studentams.
Geriausio metų režisieriaus kategorijoje apdovanojimą pelnė K.Kaupinis.
Metų geriausio montažo režisieriaus darbo kategorijoje nugalėjo Mikas Žukauskas ir jo darbas juostoje „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“.
Geriausiu trumpametražiu filmu pripažinta juosta „Kolektyviniai sodai“, kurią režisavo Vytautas Katkus. Tai – jo režisūrinis debiutas.
Geriausiu metų animaciniu filmu tapo „Matilda ir atsarginė galva“, kurį režisavo Ignas Meilūnas.
Atsiimdamas apdovanojimą I.Meiliūnas dėkojo komandai ir džiaugėsi lietuviškos animacijos gausa.
Už metų geriausią antraplanį aktorės vaidmenį apdovanota Eglė Gabrėnaitė, vaidinusi kino juostoje „Nova Lituania“.
Metų geriausio antraplanio aktoriaus vaidmens kategorijoje nugalėjo Vaidotas Martinaitis, jis apdovanotas už vaidmenį filme „Nova Lituania“. Atsiimdamas apdovanojimą aktorius kalbėjo apie džiaugsmą būti kartu.
Žiūrovų simpatijų prizą laimėjo kino juosta „Išgyventi vasarą“.
Geriausia metų aktore išrinkta Barbora Bareikytė už vaidmenį kino juostoje „Pilis“.
Geriausiu metų aktoriumi tapo Valentin Novopolskij, jis apdovanotas už vaidmenį filme „Olegas“.
Metų geriausiu mažumos bendros gamybos kino filmu išrinkta juosta „Olegas“, kurios lietuvių prodiuseriu buvo Lukas Trimonis. Prie šio filmo prisidėjo ne vienas Lietuvos kino profesionalas.
Metų geriausiu ilgametražiu dokumentiniu filmu išrinktas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“, kurį režisavo Aistė Žegulytė. Nominaciją pristatė naujasis Lietuvos pilietis Dexteris Fletcheris.
Metų geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu pripažintas režisieriaus K.Kaupinio filmas „Nova Lituania“.
Filme pasakojama apie tarpukario Kaune gyvenantį geografijos profesorių Feliksą Gruodį. Jis pateikia Vyriausybei beprotišką idėją – išgelbėti šalį nuo pražūties sukuriant atsarginę valstybę užjūryje.
Profesoriumi patiki tik politika nusivylęs šalies premjeras. Kol abu vyrai sprendžia, gelbėti kitus ar save, griūva vieno iš jų santuoka.
Filmas pripažintas geriausiu Atėnų ir Rygos kino festivaliuose.
Tai – jau trečiasis K.Kaupinio apdovanojimas šį vakarą. Jis dėkojo visiems, kas Lietuvoje kuria kiną.
Šiais metais debiutuojantys Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimai bus teikiami kasmet, bendradarbiaujant su Lietuvoje veikiančiomis kino kūrėjus vienijančiomis organizacijomis. Apdovanojimus rengia Lietuvos kino centras kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, bendradarbiaujant su autorių teisių administravimo asociacijomis LATGA bei AGATA.
