Filmo veiksmas vyksta Berlyne, prieš pat Sienos griūtį. Tai keistas metas istorijoje, nujaučiant Šaltojo karo pabaigą, tačiau niekam – nei Rytuose, nei Vakaruose – iki paskutinės minutės nežinant kuo visa tai baigsis. Žinoma, šnipinėjimas ir netikrumo bei nepasitikėjimo jausmas, nuolatos tvyrantis mieste, ne kartą davė peno kūrėjų fantazijoms.
Viskas prasideda britų agento nužudymu. Jis buvo atsakingas už itin slaptą ir vertingą agentų sąrašą, todėl natūralu, kad abi pusės yra suinteresuotos jį gauti. Britų žvalgybos padalinys „M16“ į misiją siunčią vieną geriausių savo agenčių – Lorraine Broughton (akt. Charlize Theron). Čia ji turi susitikti su agentu Davidu Percivaliu (akt. James‘as McAvoy‘us), tačiau į neplanuotas ir pavojingas situacijas pakliūva vos nusileidusi Berlyne.
Filmo režisierius Davidas Leitchas puikiai žino, kas yra geras veiksmo kinas – ilgus metus jis buvo vienas geriausių Holivudo kaskadininkų. Jo triukus matėme ne viename puikiai žinomame veiksmo filme: „300“, „V – tai Vendeta“, „Tronas“ ir daugybėje kitų. Vis dėlto, šis filmas yra jo kaip režisieriaus debiutas – tiesa, neskaitant keleto scenų filme „Džonas Vikas“, prie kurio Leitchas dirbo kaip prodiuseris.
Šio debiuto atmosferą galima apibūdinti kaip pilno metro „Duran Duran“ klipą, tik negailint neoninės šviesos, seksualumo ir Džeimso Bondo stiliaus snukiadaužio.
Ypač gerai prie atmosferos kūrimo prisideda garso takelis – girdėsite tiek „New Order“, tiek „Depeche Mode“, „The Cure“, ir neišvengiamai Nenos „99 Luftballons“. Tačiau šalia beveik nepastebimai įsimaišo ir keli šiuolaikiniai atlikėjai, tokie kaip Kanye Westas ir Marilyn Mansonas. Muzikos pasirinkimas šiame filme yra nepriekaištingas.
Tačiau grįžkime prie veiksmo – jis šiame filme yra karalius ir prasideda jau nuo pirmųjų minučių. Ryškiausia yra per 10 minučių trunkanti scena, kurioje Lorraine veržiasi į ir iš rūstaus Rytų Berlyno, pakeliui taškydama sovietų agentus viskuo: ginklais, kumščiais, kojomis, kamščiatraukiu ir, aišku, automobiliu. Tokių scenų metu gali lengvai pamiršti kvėpuoti ir net nustoji pastebėti kaip bereikalingai perkrauta trečioji filmo dalis.
Tačiau nepaisant visko, tai yra nepaprastai stilingas veiksmo filmas. Taip, jo scenarijus, ypač į filmo pabaigą, yra bereikalingai painus, o atokvėpiai nuo veiksmo kuriami kiek dirbtinokai. Tačiau į visas puses krintantys sovietai, fone skambant į madą grįžusioms sintezatorių melodijoms, atperka tokius trūkumus su kaupu.
Filmą „Atominė blondinė“ galite pažiūrėti išmaniojoje „Telia“ televizijoje.
