Prieš 22 metus „Juros periodo parke“ įvykę dalykai ne tik sukrėtė, bet ir pakeitė žmonių pasaulį amžiams. Seniai išnykę žvėrys dabar laisvai ganosi žmonių sukurtuose parkuose ir yra naujoji atrakcija mūsų vaikams.
Naujausias dinozaurų parkas įgyvendino senojo viziją, tačiau laikui bėgant žmonių lūkesčiai ir poreikiai kyla ir parko vadovybei belieka bandyti juos patenkinti. Lankytojams atsibodo senieji dinozaurai, todėl genetikai pagal Tiranozauro rex DNR sukuria modifikuotą dinozaurą ir pavadina jį „Indominus rex“.
Skamba gąsdinančiai, tačiau to ir tikisi parko kūrėjai – pamatyti savo lankytojų akyse baimę. Jie viliasi, kad naujieji jų kūriniai pritrauks lankytojų susidomėjimą parku. Tačiau taikūs planai pradeda suktis itin prasta linkme ir iš naujo prasideda įvykiai, pasibaigę prieš 22 metus.
Filmas galėjo ir neįvykti, kadangi jo scenarijus buvo planuojamas ir rašomas beveik 10 metų bei apkeliavo begales Holivudo scenaristų. Norėta sukurti tokį produktą, kurio žmonės nelygintų su S.Spielbergo režisuotu šio filmo pirmtaku. Tačiau šiame kūrinyje, nepaisant visų pastangų, galima rasti nemažai panašumų su pirmuoju filmu: tiek įtampos kūrimo, tiek paskutinę sekundę išgelbėtų gyvybių atžvilgiu ir t. t.
Vis dėlto, filmo kūrėjai mums norom ar nenorom prikiša pirmąjį filmą, vis ekrane šmėsteldami pirmtako logotipu ar vardu. Lygiai taip pat elgiamasi ir su kitų gerai žinomų kompanijų logotipasi – „Mercedes-Benz“ ir „Samsung“ logotipus buvo galima aptikti beveik kiekvienos filmo scenos antrame plane, o žmonėms, žinantiems meno santykį su komercija, turėjo iš karto pasigirsti pavojaus signalas dėl filmo kokybės.
Galbūt šiek tiek neteisinga lyginti „Juros periodo parką“ su naujuoju filmu, tačiau tai yra vienintelis būdas pamatyti skirtumą tarp to meto iš dabartinio „blockbuster“ filmo. 1993 m. S.Spielbergas pelnė tris „Oskarų“ statulėles už garso montažą ir specialiuosius efektus. Naudojantis pažangiomis dabartinėmis technologijomis, „Juros periodo pasaulis“ buvo padarytas dar įspūdingiau ir labiau įtikinamai.
Nors minėti specialieji efektai daug prisidėjo prie filmo kokybės, ypač žinant, kad kompiuteriu buvo generuota didžioji dalis dinozaurų, vis dėlto, akivaizdu, jog specialieji efektai yra pagrindinis šio filmo arkliukas sėkmei pelnyti. Problema ta, kad kai specialieji efektai tampa didžiausia filmo vertybe, jo personažai tampa neįdomūs.
S.Spielbergas, statydamas siaubo filmą „Nasrai“, susidūrė su problema – kaip parodyti žmonėms ryklį. Tuo metu specialieji efektai buvo tik praktiniai, dėl to režisierius ėmėsi suspensinio montažo, pasiskolinto iš A.Hitchcocko. Tokiu būdu žiūrint filmą žiūrovui rūpėjo personažas, kas jam nutiks, o ne ryklio pasirodymas.
To negalima pasakyti apie „Juros periodo pasaulį“. Čia svarbiausi dinozaurai, o filmo personažai paliekami antrame plane. Personažų gyvybės mums pasidaro beprasmės, nes mes jų tiesiog nepažįstame ir mums jie nerūpi.
Žiūrovas taip pat pastebi ir daugybę siužeto skylių. Pagrindinių veikėjų Oveno (aktorius Chrisas Prattas) ir Kler (aktorė Bryce Dallas Howard) meilės istorija taip ir liko paslaptis, kadangi vieną sekundę jie yra kolegos, o kitą jau romantinis duetas, apsuptas nuolat tykančios mirties.
Nuo pat filmo pradžios, vos naujam personažui pasirodžius ekrane, iš karto aišku, ar jis mirs, ar gyvens. Tik senojoje dalyje žmonės elgėsi dar gana logiškai ir koordinuotai, ko negalima pasakyti apie dabartinio dinozaurų parko valdytojus. Panašu, kad prieš 22 metus nutikę įvykiai neišmokė visiškai nieko.
Apibendrinant, tai filmas, atitinkantis šių laikų „blockbusterinių“ filmų reikalavimus – skanus vizualiai, kartus personažais ir istorija. Didžiausia problema yra ne pats filmas, o tai, į ką pavirto vienas geriausių visų laikų filmų kūrėjų. Išradęs „blockbuster“ filmų žanrą ir įrodęs, kad tokie filmai gali būti ir pramoga, ir menas, kino legenda po truputį pradeda susitaikyti ir adaptuotis prie komercinės Holivudo produkcijos.
Galbūt ir tie pirmosios dalies logotipai naujajame filme buvo skirti mums pajusti nostalgiją ir prisiminti tuos gerus laikus, kai S.Spielbergas buvo ne tik vardas, bet ir kūrėjas, sugebėjęs pavergti kritikų ir žiūrovų širdis.
