Pasak pranešimo, režisieriaus Karolio Kaupinio filmas pasakoja apie „simbolinį Lietuvos istorijos lūžį sovietinės agresijos akivaizdoje“.
Jis kino ekranus turėtų pasiekti 2024 metais.
„Pirmosios mintys sukurti tokį filmą kilo seniai. Dirbau LRT, pažinau dalį savo tėvų kartos žmonių, 1991 metais buvusių televizijoje. Girdėjau daug istorijų, pasakojimų apie tą patį įvykį iš skirtingų pozicijų. Keli papasakojo apie bado akciją, – pranešime cituojamas režisierius. – Niekas nežinojo, kuo baigsis sovietų šturmas po Sausio 13-osios nakties – ar visus traiškys, veš į Sibirą ir žudys, ar visgi atsitrauks – apginsime nepriklausomybę. Kol aplink tvyrojo nežinomybė, okupantai tik siaubė, plėšė ir viską naikino, kas buvo televizijos pastate“.
„Tačiau Kaunas tuomet laikinai perėmė Vilniaus darbą ir transliavo naujausią informaciją – okupantų planas neišdegė“, – pridūrė jis.
Filmavimo darbai vyksta Demokratų gatvėje Kaune.
Pasak K.Kaupinio, visoje Lietuvoje buvo ieškoma vietos, kuri atitiktų reikiamą statinių išdėstymą – tarp gatvės įsiterpusį didžiulį kompleksą, panašų į LRT būstinę, ir priešais esantį daugiabutį. Jį režisierius aptiko Kauno Vilijampolės mikrorajone esančioje gatvėje.
„Įdomus sutapimas, kad šioje gatvėje gyveno per Sausio 13-osios įvykius tragiškai žuvęs Titas Masiulis, vienintelis kaunietis. Tad pasirinkta vieta filmavimui – daugiau nei simboliška. S. Konarskio gatvė Vilniuje netiko – per daugelį metų stipriai pasikeitė aplinka“, – sakė jis.
Pasak kino kūrėjo, filmui dar daugiau prasmės pridėjo Ukrainos siekis atsilaikyti prieš okupantų agresiją, atsirado ir tam tikrų siužetinių panašumų – noras apginti savo teritoriją.
„Vienu atveju kalbame apie televiziją, kitu – apie visą valstybę. Karas ten. Jis ne pas mus. Jis mūsų tarsi tiesiogiai neliečia. Bet žinome, kad mes – kiti. Ir jeigu ten ukrainiečiai pralaimės, ateis pas mus. Iš to bejėgiškumo kažką pakeisti atsiranda daug žmogaus noro padėti – aukoti, važiuoti savanoriauti, stoti į Šaulių sąjungą“, – kalbėjo režisierius.
„Iš tos pačios pozicijos, praėjus porai mėnesių po 1991 metų Sausio 13-osios, LRT pastatą laikant sovietų kariuomenės pulkams, dalis darbuotojų, nežinodami, ko tvertis, atsivežė vagonėlį ir kitapus gatvės ėmė protestuoti. Situacija paremta tikrais faktais. Veiksmas joje – mūsų sukurta fikcija“, – pasakojo jis.
Laikinai Demokratų gatvėje apsistojusi kūrybinė grupė didžiąją dalį veiksmo filmavo prie „badautojų namelio“ ir priešais „televizijos“ pastatą. Pasak K.Kaupinio, gyventojai supratingai reagavo į filmavimo darbus, jokių papildomų sunkumų nekilo.
Trejus metus filmavimui ruošęsis režisierius pasitelkė aktorius Inetą Stasiulytę, Arvydą Dapšį, Paulių Pinigį, Albiną Kėlerį, Algirdą Dainavičių ir Jeleną Juščenko.
Kaune filmuotos „Badautojų namelio“ eksterjeriniės scenos. Vidaus patalpų filmavimui komanda planuoja keltis į Vilnių.
Pirmąją kino juostos dalį tikimasi užbaigti balandžio pradžioje, o visą filmavimą – iki vasaros.
