„The Propaganda Game“
Šiaurės Korėja – tikriausiai uždariausia ir paslaptingiausia šalis pasaulyje – yra apipinta mitais. Ispanų režisierius Álvaro Longoria čia atvyksta tam, kad palygintų Vakaruose įsigalėjusį Šiaurės Korėjos įvaizdį su tuo, kas išties vyksta šalyje, kurioje vieni pirmųjų vaikų ištariamų žodžių yra padėka lyderiui.
Á.Longoria susitinka su ispanu Alejandro Cao, vieninteliu užsieniečiu, dirbančiu Šiaurės Korėjos vyriausybei. A.Cao yra specialusis delegatas kultūrinių santykių su užsienio šalimis komitete. Dėl savo naujosios tėvynės galvą padėti pasiryžęs Cao yra atsakingas už Šiaurės Korėjos įvaizdį užsienyje – propagandos mašiną, sėkmingai kuriančią agresyvios ir su sveiku protu susipykusios militaristinės valstybės įspūdį.
Pokalbių su A.Cao ir vietiniais gyventojais dėka režisierius susipažįsta su Šiaurės Korėjos realybe – nuo švietimo sistemos iki viešųjų erdvių formavimo – atskleidžiant Vakarų žiniasklaidoje neretai nutylimus faktus.
„Going Clear: Scientology and the Prison of Belief“
Pulitzerio premija pelniusia Lawrence'o Wrighto knyga „Going Clear: Scientology, Hollywood and the Prison of Belief“ paremtas režisieriaus Alexo Gibney dokumentinis filmas „Going Clear: Scientology and the Prison of Belief“ pristato Scientologijos istoriją, bažnyčią ir struktūrą, atskleisdamas tamsiausias šios organizacijos paslaptis.
A.Gibney Scientologiją pristato kaip galios instituciją, kurios pagrindinis tikslas – pelnas. Filme kalbinami buvę scientologai ir aukšti pareigūnai, organizacijos manipuliacijų ir smurto aukos, naudojami archyviniai kadrai, savo pozicijas pristato Scientologijos ekspertai bei kritikai.
Prieš pasirodant filmui, Scientologijos bažnyčia JAV pradėjo aršią antireklaminę kampaniją, dalis filme pasisakiusių buvusių scientologų susilaukė grasinimų, buvo sekami. Scientologų dėmesio susilaukė net kino kritikai, recenzijose gyrę filmą – jiems buvo primygtinai siūloma publikuoti oficialų Scientologijos bendruomenės komentarą.
Filmas „Going Clear: Scientology and the Prison of Belief“ pelnė 3 „Emmy“ apdovanojimus.
„Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ (Winter on Fire: Ukraine‘s Fight for Freedom)
JAV gyvenančio ir lietuvių kilmės kraujo turinčio režisieriaus Jevgenijaus Afinejevskio dokumentinis filmas „Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ pasakoja apie Maidaną ir Ukrainos žmonių kovą prieš priespaudą ir neteisybę. Nuo pirmųjų protestų iki pat Maidano pabaigos Kijeve viešėjęs režisierius kuria odę ukrainiečių drąsai ir ryžtui kovoti iki paskutinio atodūsio.
Filme naudojama daugiau nei 28 operatorių medžiaga – filmuojama buvo tiek profesionaliomis kameromis, tiek dronais ir išmaniaisiais telefonais. Medžiagos gausa ir įvairiapusiškumas leidžia jaustis taip, lyg pats būtum įvykio vietoje – pirmosiose fronto linijose, giedant himną ar meldžiant taikos.
„Buvau sužavėtas skirtingų socialinių sluoksnių, pasaulėžiūrų ir religijų vienybės. Didžiuojuosi turėjęs galimybę tai dokumentuoti,“ – viename interviu sakė režisierius J.Afinejevskis.
Filmas „Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ nominuotas „Oskarui“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje.
„Best of Enemies“
1986-ųjų televizijos debatai reitingų lentelės pabaigoje besivilkusiame „ABC“ kanale pakeitė televizijos istoriją. Du mirtini priešai – konservatorius Williamas F. Buckley ir demokratas Gore’as Vidalis – buvo šventai įsitikinę, jog varžovo politinės ir ideologinės pažiūros sunaikins JAV. Todėl nacionalinių Demokratų ir Respublikonų partijų suvažiavimų debatų metu vienas prieš kitą kovojo visomis įmanomomis priemonėmis – argumentais, ironija, įžeidinėjimais ir keiksmais.
W.F.Buckley ir G.Vidalio antipatija vienas kitam nebuvo apsimestinė – prieš debatus Vidalis net nusamdė žmones, kad šie surinktų medžiagą apie viską, ką Buckley lig tol buvo parašęs ir padaręs. Vidalis norėjo viešai sužlugdyti varžovą, vieną geriausių savo laiko debatininkų, kuris, be jokios abejonės, turėjo tokį patį tikslą.
Režisieriai Morganas Neville’is ir Robertas Gordonas laidų įrašus jungia su amžininkų ir žurnalistų komentarais, taip sukuriant įvairiapusiškus oponentų portretus, kurių atspindžius galime atpažinti ir šiandieniniame žiniasklaidos pasaulyje.
Sundanso kino festivalyje pristatytas ir daugybei apdovanojimų nominuotas „Best of Enemies“ pelnė kritikų pripažinimą ir sėkmingai tęsė kelionę po kino festivalius.
