Jo nesustabdė policininkai iš Kruazetės bulvare nuolat budinčių 15 furgonų ir metalo detektoriais apsiginklavusi griežta apsauga. Nedaug kas į jį atkreipė dėmesį, bet visi laimingieji, suspėję pamatyti Rumunijos sostinėje nufilmuotą stulbinančią vokišką dramediją „Tonis Erdmanas“ atpažino nekviestą įsibrovėlį ir oficialių ceremonijų griovėją.
Šauniausias vaistas nuo depresijos
Šiemet Kanų festivalio konkursinėje programoje tarp 18 vyrų varžosi tik 3 moterys. Vokiečių režisierė Maren Ade niekuomet nedalyvavo Kanų festivalyje ir beprotiškai beprotiškai beprotiškai juokingą dramediją „Tonis Erdmanas“ (Toni Erdmann) sumontavo iš 120 valandų nufilmuotos medžiagos. Epinės 2 val. 42 min. trukmės filme nėra prie ko prikibti ir autorės sprendimas negailėti laiko pasiteisina.
Šiemet Kanų festivalio konkursinėje programoje tarp 18 vyrų varžosi tik 3 moterys.
Neprisimenu, kada paskutinį kartą taip gardžiai juokiausi per Kanų konkursinės programos peržiūrą. Dar retesniais atvejais per išankstinius seansus „Debussy“ salėje teko išgirsti ovacijas net nesibaigus filmui, o išrankiausia Kanų kritikų, apžvalgininkų, žurnalistų publika du kartus griausmingai pratrūko plojimais per vieną sceną, kai Bukarešte karjeros laiptais kopianti jauna vokiečių verslininkė užtraukė Whitney Houston kultinės dainos karaoke, akomponuojant keistuoliui provokatoriui tėvui.
Vokiečių aktorė Sandra Huller (ją prisimins „Kino pavasario“ atrinkto filmo „Beprotiška meilė“ žiūrovai) vienbalsiai linksniuojama favorite geriausios aktorės titului ir kitoms konkurentėms bus sunku fantastiškam pasirodymui. Ji dirba vokiečių kompanijoje Bukarešte ir visomis įmanomis priemonėmis siekia paaukštinimo į tarptautinį biurą Singapūre. Su linksmu moto „neprarask savo humoro“ Vokietijoje likęs jaunos moters tėvas ilgiau nei metus nematė dukters ir netgi išsinuomojo panašią į ją merginą, kad bent nukirptų nagus. Bent jau taip žodžio kišenėje neieškantis klounas pasakoja apie savo kasdienybę.
Ir tuomet užėjo Tonis
Austrų veterano Peterio Simonischeko puikiai vadinamas vienišas, išradingas ir nuoširdus vyras geba paįvairinti rutiną, apsimetinėdamas broliu (kartais pusbroliu) Toniu Erdmanu ir naudodamas įvairiausias kaukes, perukus, apdarus ar kostiumus. Kai išsiilgęs tėvas netikėtai aplanko dukterį Bukarešte ir po kelių viešnagės dienų neva išvyksta į oro uostą, mes lengvai nujaučiame, kad kažkur tuoj pat įžengs nerealusis, smalsusis, iškalbingasis manipuliatorius Tonis Erdmanas ir pamėgins pakeisti depresuojančios ambicingos verslininkės nelaimingą gyvenimą.
„Tonis Erdmanas“ yra vienas iš tokių filmų, kai neįmanoma nuspėti, kokie siurprizai laukia herojų už kampo. 2009 m. Berlyne laimėjusi Didįjį žiuri prizą Maren Ade (jos drama „Visi kiti“ buvo rodyta Europos šalių kino forume „Scanorama“) nepaliauja stebinti iki paskutinės minutės, o gimtadieninė nudistų popietė su nepaprastai milžiniško monstro apsilankymu neužsimirš ilgai ir laimingai.
Aistros, susižavėjimo ir geismo intrigos
Eidamas į korėjiečių vizionieriaus Park Chan-wooko („Senis“, „Troškulys“, „Stokeriai“, „Aš esu kyborgas, bet tai nieko“, „Užuojauta keršto poniai“) trilerį iš anksto žinau, ko galiu tikėtis. Bet jam pasiseka apgauti didelius lūkesčius ir apsvaiginti aistros, geismo, meilės, paleistuvystės, kerinčios išdavystės balade. Britų rašytojos Sarah Waters romanas įkvėpė keršto dramų meistrą su „Tarnaite“ (The Handmaiden) atsigręžti į Japonijos okupuotą Korėją ir pavaizduoti ištvirkusius santykius tarp kilmingų šalies aristokratų bei jiems patarnaujančių gražuolių.
Įspūdingiems paveikslams prilygstančiuose peizažuose nufilmuotame trileryje prasiveržia hierarchijos pakopos, feminizmo išraiškos, slapti apsimetinėjimai, žiaurios kankinimo nuobaudos ir pavojingi jausmų žaidimai, kurie pritvinksta kruvino smurto, aistringo sekso ir tobulai išskaičiuoto melo. Dviveidžiai veikėjai kartais lošia trejais frontais ir rizikuoja ne tik savo pirštais.
Seksuali ataka prieš patriarchatą
Pirmoje dalyje režisierius narsto neištikimybės, vilionių ir apgaulės labirintais iš seksualios tarnaitės perspektyvos, antroje dalyje tuos pačius įvykius peržvelgia su ja susijusių kilmingų turtuolių akimis, o trečią dalį paskiria atsiskaitymui už patirtas kančias ir stilizuotam moterų pasipriešinimui prieš vyrų valdžią.
Į Kanus „Tarnaitė“ atskrido parduota beveik visam pasauliui ir pasirašiusi platinimo sutartį su naujuoju rinkos gigantu „Amazon Studios“. Derybose prodiuseriai neišdavė tik vienos esminės paslapties – režisieriaus troškimo užfiksuoti nesuvaldomą aistrą tarp vienos lyties atstovių. Meniškomis, intymiomis ir išradingomis sekso scenomis įkaitintas istorinis lezbietiškas trileris atvėrė naują puslapį Park Chan-wooko kūryboje.
2004 m. Didžiuoju prizu Kanuose apdovanotą „Senį“ dievinantys fanai bus pamaloninti garsiojo aštuonkojo šmėkštelėjimu. Šiek tiek gaila, kad režisierius neišleido iš akvariumo milžino gyvio gardžiai vakarienei.
Vampyras ir kanibalė
„Kino pavasario“ ekranuose penkis kartus viešėjusio Parko Chan-wooko premjeros garbei Kanai paskleidė žanrinio kino dovanų ir kitose programose. „Ypatingo žvilgsnio“ gudriame, minimalistiniame ir originaliame trileryje „Pasikeitimas“ (The Transfiguration) tamsiaodis paauglys savarankiškai tampa vampyru, mėgindamas atsiriboti nuo nuolatinių patyčių.
Reikalingą metodiką jis nusižiūri iš klasikinių filmų sukauptame vaizdajuosčių archyve, susigalvoja ritualus siurbti kraują tik per pilnatį, įsitikina, kad jo neveikia nei saulė, nei česnakai, nei kryžiai iš Bažnyčios. „Esu realistiškas vampyras“, – taip jis norėtų prisistatyti patinkančiai merginai, kuri žavisi vampyrų saga „Saulėlydis“.
Šviežių vėjų ieškanti programų „Kino kritikų savaitė“ visus tris seansus sausakimšai užpildė su liguistu siaubo trileriu „Žalia mėsa“ (Raw) ir griežtai neleido į salę ketinusių patekti nepilnamečių paauglių delegacijos. Veterinarijos studijas pradedanti ir visą gyvenimą mėsos nevalgiusi mergina priverčiama paragauti kažkokio gyvūno inksto per naujų studentų krikštynas. Kiti jos pasirinkti patiekalai – sesers pirštas, draugo lūpa ir kraujo kokteiliai.
Prieš vegetarus ir veganus radikaliai nusiteikęs absurdiškas filmas mikliai užsimirš, bet įvairiausiais jaustukais ir ištiktukais garsiai reagavusi auditorija sukūrė nepaprasto žavesio baimės, šleikštulio ir pasibjaurėjimo atmosferą.
