Žanrinio kino estetas Nicolasas Windingas Refnas madingai, provokuojančiai ir žiauriai pafantazavo, kiek daug savo sielos ir kūno atiduoda jaunos ir grakščios merginos, svajojančios apie darbą grožio industrijoje.
Pažymys – man, inkstas – tau
Prieš 9 metus „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusiam rumunui Cristianui Mungiu („4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“) antro vertingiausios prabos apdovanojimo Kanai tikriausiai nenuskins, bet pagrindinį vaidmenį įtaigiai atliekantis ir kiekviename kadre dalyvaujantis rumunų kino veteranas Adrienas Titieni nusipelnė būti laikomas favoritu geriausio aktoriaus prizui.
Intelektualusis Cristianas Mungiu yra įsitikinęs, kad gimtojoje šalyje neįmanoma nieko pasiekti be skambučio pažįstamam draugui, vizito pas įtakingą personą, piniginio kyšio ar pagalbos peržengus įstatymų ribas.
Pamažu augindamas įtampą hiperrealistiškoje dramoje „Baigiamieji egzaminai“ (Graduation) režisierius analizuoja šiuolaikinės moralės ir etikos spragas Rumunijos visuomenėje. Intelektualusis Cristianas Mungiu yra įsitikinęs, kad gimtojoje šalyje neįmanoma nieko pasiekti be skambučio pažįstamam draugui, vizito pas įtakingą personą, piniginio kyšio ar pagalbos peržengus įstatymų ribas.
Senos komunizmo kartos išauklėtas gydytojas lyg ir kuklinasi priglausti ligonių kyšius, bet visais įmanomais ir nesąžiningais metodais stengiasi užtikrinti palankesnę ateitį baigiamuosius egzaminus mokykloje pasiruošusiai laikyti dukteriai. Tėvas trokšta, kad mergina išvyktų mokytis į Londoną ir pradėtų mąstyti vakarietiškai. Ji puikiai mokėsi ir pasiekė 9,5 balo vidurkį, bet likus parai iki pirmojo egzamino buvo užpulta ir sužalota visai šalia mokyklos.
Nesugaunamo šantažuotojo sistematiškai terorizuojamas tėvas mėgina užtikrinti geresnius pažymius jau žinodamas, kad duktė nespėjo atsakyti į du egzamino klausimus. Ilgiau nei metus jis paslapčia miega su jaunesne mokytoja, kurią operavo, meluoja nemylimai žmonai ir dažnai lankosi policijos skyriuje, kad iš teisėsaugos pareigūnų išgirstų pasiūlymų apie konkrečias paslaugas teikiančius teisingus asmenis. Už pagalbą gydytojas pažada greičiau surasti inkstų donorą būtinai operacijai.
Nuo Kanų iki Bukarešto
Įsišaknijusi korupcija visuose sluoksniuose (policijoje, ligoninėje, mokykloje), nesuvaldoma biurokratija, skaudi neištikimybė, kasdieniniai kyšiai, kaltės jausmas už praeityje priimtus sprendimus, abejonės dėl ateities, neapsisprendimas ir sunkiai išpildoma svajonė, kad vaikai nepakartotų tų pačių klaidų ir gyventų sąžingesniame pasaulyje.
Cristianas Mungiu apraizgo siužetą intrigomis ir apmąstymais. Stebėjimo kameros užfiksavo, kad smurto išpuolį prieš užpultą ir į krūmus nutemptą merginą anksti ryte matė daugiau nei 10 abejingų žmonių, bet tik vienas paskambino policijos telefonu ir išsigandęs numetė ragelį.
Pripažintas rumunų režisierius sumanė pasinaudoti trečiuoju kvietimu į Kanus ir suorganizavo unikalią premjerą Bukarešte. Rumunijos sostinės kino salėje bent 1000 žmonių susirinko pažiūrėti „Baigiamųjų egzaminų“ lygiai tą pačią valandą, kai festivalio svečiai sausakimšai užpildė salę „Lumiere“. Bukarešto žiūrovai tiesiogiai stebėjo raudonojo kilimo maršo transliaciją.
Kruvinesnė grožio peilio samprata
„Aš esu graži ir viską nupirksiu savo grožiu“, – užtikrintai postringauja jaunutė mergina, atvykusi iš skurdžios vaikystės provincijoje į tviskantį Los Andželą su trimis tikslais – gauti supermodelio darbą, vaikštinėti podiumu ir dalyvauti fotosesijose. Bet grožis reikalauja aukų. Stilingai kritikuojantis grožio industriją danų kino vizionierius Nicolas Windingas Refnas („Važiuok“, „Atleidžia tik Dievas“, „Bronsonas“) dar prideda, kad grožis neįsivaizduojamas be kraujo fontanų ir gero apetito.
„Neoninę demonę“ įsigiję platintojai jau galėtų pradėti spręsti sunkias dilemas, kaip teisingiau reklamuos nebaisią, bet perversinę grožio industrijos satyrą.
Hipnotizuojančioje siaubo trilerio ir juodos komedijos fantazijoje „Neoninė demonė“ (The Neon Demon) jis vaizduoja dailias gražuoles kanibalėmis ir vampyrėmis, kurioms leidžia išlieti pavydą, aistrą, susireikšminimą ir apsėdimą savo puikybe su aštriais peiliais, nagais ir dantimis.
NWR vėl užveda ritmą su kompozitoriaus Cliffo Martinezo dinamiška techno muzika, išnaudoja stroboskopinius ir blizgančius efektus, nebijo nusiristi net iki nekrofilijos ir ištvirkimo, nes neskuba įsiteikti komercinio repertuaro žiūrovui. Jis net nemėgina prilygti kultiniam keršto trileriui „Važiuok“ ir ypač sulėtina filmo tempą, stilizuoja smurtą, ištobulina kiekvieną kadrą, blizgina akis, mėgaujasi absurdu.
Tai avangardinis ateities kinas, kuris kol kas piktina didesnę daugumą žiūrovų ir nekantriausius sunervina taip, kad jie bėga iš salės ir spjaudosi. „Neoninę demonę“ įsigiję platintojai jau galėtų pradėti spręsti sunkias dilemas, kaip teisingiau reklamuos nebaisią, bet perversinę grožio industrijos satyrą.
Liv ir Madsas
„Aš esu pornografas ir kuriu filmus tik tam, kad patenkinčiau save“, – neslepia NWR ir dedikuoja filmą žmonai Liv. Savo pseudonimą šiek tiek perdaug įkyriai bruka pradžios ir pabaigos titruose, kuriuos norėčiau papildomai pagirti už originalumą ir spalvingą grožį.
Žiuri komisijoje jis turi labai gerą draugą – aktorių Madsą Mikkelseną, kuris pirmuosius reikšmingiausius žingsnius į kiną numynė su NWR dviejų dalių trileriu „Prekeivis“ (Pusher) ir vėliau vaidino negailestingą vikingą istoriniame epe „Valhalos iškilime“. Įdomu, ar rumuniškus „Baigiamuosius egzaminus“ įsisavinęs danas pamėgins iškart pritaikyti gautas žinias ir lemiamoje diskusijoje dėl apdovanojimų proteguoti bičiulį?
