„Norėjau parodyti, kaip karas pakeičia šalį, visuomenę“, – naujienų agentūrai AFP sakė 59 metų Kanų kino festivalio veteranas.
„Karas visada absurdiškas. Tai beprotybė vien tik pagal apibrėžimą. Psichikos liga“, – kalbėjo jis.
Filme, kuris nėra konkursinės programos dalis, nagrinėjama, kaip invazija prasiskverbia į kasdienį gyvenimą.
Prekybos centre du kariai kalbasi apie tai, kiek uždirba, visai kaip du kolegos prie kavos aparato biure.
Prie rotušės eilėje susituokti stovi pora: nuotaka vilki baltą suknelę, jaunikis – maskuojamųjų spalvų karinę uniformą.
Filmą, sudarytą iš eilės apybraižų, kuriomis norėta perteikti „gyvenimo paveikslą“ karo nuniokotoje šalyje, S. Loznica pradėjo kurti nuo pat pirmųjų invazijos dienų 2022 metų vasarį iš pareigos jausmo, nors norėjo išvengti propagandos.
2022 metais S. Loznica buvo išmestas iš Ukrainos kino akademijos, nes kritikavo jos boikotą visiems rusiškiems filmams, kaip atsaką į invaziją; šią poziciją jis vis dar gina.
Jis gyvena užsienyje ir turėjo atsiųsti į šalį nedidelę filmavimo komandą.
Vienoje scenoje kamera fiksuoja krūvas rusų literatūros grandų Fiodoro Dostojevskio ir Levo Tolstojaus knygų, kurios konvejeriu rieda link smulkintuvo.
„Man tai labai skaudi scena“, – sakė baltarusiškų šaknų turintis ukrainiečių kino kūrėjas, kuris namus turi Vokietijoje, Lietuvoje ir Nyderlanduose.
„Žinau tą parduotuvę, žinau tas knygas, vaikystėje jas turėjau ant naktinio stalelio“, – sakė jis.
Kanų veteranas
S. Loznica kuria vaidybinius ir dokumentinius filmus nuo 10-o dešimtmečio, kai taikomąją matematiką iškeitė į kino režisūrą.
Jis buvo pirmasis ukrainiečių režisierius, žengęs raudonuoju Kanų kilimu, kai jo debiutinis filmas „Mano laimė“ (My Joy) 2010 metais buvo rodomas pagrindinėje konkursinėje programoje.
Po dvejų metų ten varžėsi ir jo antrasis pilnametražis filmas „Rūke“ (In the Fog), o 2017 metais – „Nuolankioji“ (A Gentle Creature).
2014-aisiais Kanuose jis rodė dokumentinį filmą „Maidanas“ (Maidan) apie Kyjivo proeuropietišką revoliuciją.
S. Loznica sako, kad filmuodamas „Invaziją“ jis nurodė savo nedidelei komandai – operatoriui, kameros asistentui ir garso operatoriui – paprasčiausiai stebėti ir fiksuoti.
Rezultatas – filmas be jokių interviu, įgarsinimo ar muzikos.
„Nemėgstu kištis į savo medžiagą. Nenoriu jos niekuo gadinti, – aiškino jis. – Taip [...] žiūrovas tampa tragedijos dalimi.“
Režisierius yra sukūręs ir 2021 metų dokumentinį filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“, laimėjusį pagrindinį prizą tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje Amsterdame (IDFA). Šis filmas 2022-aisiais buvo nominuotas ir prestižiniuose Europos kino apdovanojimuose.
