Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad įvyks dviejų pripažintų kino kūrėjų filmų pasaulinės premjeros, jie varžysis konkursinėse programose, lietuviai aktyviai dalyvaus ir industrijos dalyse
Birželio 29 – liepos 7 dienomis vyksianti trišalė retrospektyva „Laiko atspindžiai: Baltijos šalių poetinė dokumentika“ suteiks retą galimybę pamatyti reikšmingiausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos dokumentinio kino kūrinius, kuriuos festivalio meno vadovas Karel Och įvardija kaip „unikalų Baltijos šalių kinematografijos stebuklą“.
Programą vainikuos naujausias režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Laiko tiltai“, kurtas su latvių režisiere Kristīne Briede. Filmas pasakoja apie poetinės dokumentikos gimimą Baltijos šalyse. Bendras trijų Baltijos šalių gamybos projektas – meninis dokumentinis esė, atskleidžiantis subtilią, bet galingą kovą su režimu ir laisvės troškimą. Filmas taip pat rungsis dokumentinio kino konkurse.
Programos centre – Baltijos šalių dokumentinio kino „renesansu“ vadinamas XX a. 7-asis dešimtmetis, kuomet režisieriai ėmė keisti nusistovėjusius pasakojimo bei estetinius šios kino meno rūšies principus bei eksperimentuoti su jo kinematografine kalba. Į retrospektyvinę programą įtraukti svarbūs šiai poetinės dokumentikos kino mokyklai „Naujoji Baltijos banga“ priklausantys darbai, kurti XX a. 7–8 dešimtmetyje, taip pat po nepriklausomybės atkūrimo iškilusių režisierių, kurių poetiniam kūrybos stiliui reikšmingos įtakos turėjo „Naujoji Baltijos banga“, filmai.
Greta premjerinio A.Stonio ir K.Briede filmo „Laiko tiltai“ Lietuvą pristatys režisieriaus Roberto Verbos dokumentiniai filmai „Senis ir žemė“ (1965 m.) ir „Šimtamečių godos“ (1969 m.), 8-ajame dešimtmetyje kūrusio Henriko Šablevičiaus filmai „Apolinaras“ (1973 m.), „Kelionė ūkų lankomis“ (1973 m.) ir „Pabuvam savam lauki“ (1988 m.), taip pat ankstyvuoju šalies nepriklausomybės laikotarpiu Šarūno Barto režisuotas filmas „Praėjusios dienos atminimui“ (1990 m.) bei Audriaus Stonio dokumentiniai darbai „Neregių žemė“ (1992 m.) ir „Antigravitacija“ (1995 m.).
Retrospektyvos latviškų filmų programą pristatys Latvijos poetinės dokumentikos klasikų Ivars Kraulītis, Aivars Freimanis, Herz Frank, Uldis Brauns ir dabartinių laikų režisierės Lailos Pakalniņos filmai. Estijai programoje atstovaus režisierių Andres Sööt, Ülo Tambek, Hans Roosipuu, Mark Soosaar 7–8-ojo dešimtmečių laikotarpio dokumentiniai filmai.
Paskutinį kartą Baltijos šalių kinas festivalyje pristatytas 2003 m. Programoje rodyti lietuvių kino klasikų Vytauto Žalakevičiaus vaidybinis filmas „Vienos dienos kronika“ (1963 m.), Algirdo Dausos ir Almanto Grikevičiaus „Jausmai“ (1968 m.), Algimanto Puipos „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983 m.), taip pat Andriaus Šiušos filmas „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993 m.) bei Šarūno Barto „Koridorius“ (1994 m.).
Karlovi Varų kino festivalyje taip pat įvyks tarptautinė režisierės Giedrės Beinoriūtės vaidybinio filmo „Kvėpavimas į marmurą“ premjera. Šiųmetiniuose nacionalinio kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ penkis kartus nominuotas ir apdovanojimą už metų geriausią antraplanį vaidmenį atsiėmęs filmas atrinktas dalyvauti konkursinėje programoje „East of the West“. Pagal rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną pastatytame filme atskleidžiama sudėtinga šeimos istorija, įpinanti epilepsija sergantį sūnų Gailių ir įsivaikintą sunkiai auklėjamą globos namų vaiką Ilją. Filme tiriami jų tarpusavio ryšiai.
Per pastarąjį dešimtmetį į konkursinę programą „East of the West“ lietuviški filmai yra patekę keturis kartus: 2016 m. atrinktas kitas Dagnės Vildžiūnaitės prodiusuotas Linos Lužytės filmas „Amžinai kartu“, 2012 m. ir 2008 m. – režisierės Kristinos Buožytės filmai „Aurora“ ir „Kolekcionierė“, 2009-aisiais – Igno Miškinio „Artimos šviesos“.
Pagrindinėje tarptautinio Karlovi Varų kino festivalio konkursinėje programoje šiemet bus pristatytas ir mažumos bendros gamybos su Lietuva filmas „Šoklys“ („Jumpman“, rež. Ivan I. Tverdovskiy), kurį koprodiusuoja Ieva Norvilienė (gamybos kompanija „Tremora“). Paskutinį kartą šioje programoje Lietuvos vardas minėtas prieš pora dešimtmečių – 1997-aisiais į oficialią programą atrinktas Algimanto Puipos filmas „Vilko dantų karoliai“.
Lietuvos vardas bus matomas ir festivalio metu vyksiančiose industrijos dienose. Programoje „Eastern Promises“, į kurią atrinkta beveik 40 įvairiuose gamybos etapuose esančių filmų projektų iš Centrinės ir Rytų Europos, Balkanų, Artimųjų Rytų ir „Eurimages“ fondo narėmis esančių šalių, dalyvaus Latvijos, Lietuvos ir Belgijos bendros gamybos filmas „Olegas“. Latvių režisieriaus Juris Kursietis filmą koprodiusuoja Lukas Trimonis (gamybos kompanija „In Script“), pagrindinį vaidmenį dramoje atlieka lietuvių aktorius Valentinas Novopolskis, originalią muziką kuria kompozitorius Jonas Jurkūnas, garsą režisuoja Vytis Puronas, epizoduose vaidina Valentinas Krulikovskis.
Kino profesionalams skirtoje diskusijoje su įvairių sričių meistrais „Artisans in Focus“ tarp pokalbio dalyvių – lietuvių garso režisierius, šiemet nacionaliniuose kino apdovanojimuose už metų geriausią profesinės meistrystės darbą filme „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila) „Sidabrinę gervę“ atsiėmęs Jonas Maksvytis.
Nuo 1946 m. rengiamas tarptautinis Karlovi Varų kino festivalis yra didžiausias Čekijoje ir vienas svarbiausių Europos kino festivalių, kasmet vykstantis liepos mėnesį kurortiniame Karlovi Varų mieste.
Visų festivalyje ir industrijos programoje dalyvaujančių filmų gamybą parėmė Lietuvos kino centras. Dokumentinio kino retrospektyva parengta bendradarbiaujant su Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinėmis kino institucijomis bei skirta pažymėti Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo 100-metį.
