Naujausias Kanados avangardinio kino ateitimi tituluojamo režisieriaus Isiah Medinos filmas „88:88“ – tai laiko ir kino santykio kontempliacija, jautriomis spalvomis nušviečianti Vinipege gyvenančių žmonių kasdienybę. Tai – pora savo miegamajame, draugų būrys krepšinio aikštelėje, žmonės, gyvenantys skurde, tačiau besidalinantys istorijomis, juokaujantys, ir, visų svarbiausia, gyvenantys. Jų ateitis – tarsi pakibusi laike. 88:88 – tai laikrodyje pasirodantys skaičiai dingus elektrai, vis primenantys apie nesumokėtas sąskaitas ir neišvengiamas to pasekmes.
„Teisybės nėra, esame tik mes“, teigiama filme. Šioms istorijoms papasakoti režisierius naudoja įvairiausias medijas, nuo „iPhone“ telefonu filmuotos medžiagos iki 16mm kino juostos. Anot kino kritiko Marko Peransono, „penkiose Medinos minutėse yra daugiau negu daugumoje kino filmų šių dienų kino festivaliuose“. Kino kritikas Phil Kildiron rašo, kad teigti, kad „88:88“ yra šedevras – nepakankama: „šedevrai – praeities teritorija; Medina žengė pirmąjį žingsnį į ateitį“.
Laiko ir atminties tematiką plėtoja ir režisierius Mike’as Hoolboomas, dažnai vadinamas svarbiausiu Kanados avangardo menininku nuo legendinio Michaelo Snow. Hoolboomo filmas „Įvykių ataskaitos“ – netradicinis meilės laiškas Toronto miestui. Filmo pagrindas – terapeuto paskatinto nematomo pasakotojo siekis atgauti atmintį po dviračio avarijos naudojant vienos minutės trukmės filmus Toronto gatvėse. Šios įžangos dėka Hoolboomas savo gimtąjį miestą ir jo bendruomenes pamato per naują prizmę, humoristiškai nagrinėdamas savo kaimynų įpročius ir nepažįstamų praeivių trajektorijas, pasakotojo balsui svarstant lyties, gamtos ir literatūrinės kultūros pabaigos idėjas.
Kauno kino festivalis taip pat kviečia susipažinti su viena populiariausių pastarųjų metų Kanados dokumentikos filmų – režisierės Alethea Arnaquq-Baril filmu „Inuitų pyktis“ („Angry Inuk“, 2016). „Inuitų pyktis“ preciziškai žvelgia į itin kontroversišką temą: ruonių medžioklę ir jos draudimų poveikį inuitams Kanadoje, nušviesdamas bendruomenes, kurių istorijos bei balsai dažnai lieka už kadro. Šis filmas – tai bandymas sukurti dialogą tarp protestų prieš medžioklę, kuriuose figūruoja tokios gyvūnų teisių organizacijos kaip „Greenpeace“ ir „PETA“, dažnai remiamos pasaulinio garso įžymybių, ir žmonių, kuriems ši veikla yra vienintelis būdas išgyventi itin atšiauriomis sąlygomis.
Kanados dokumentinis kinas yra neįsivaizduojamas be legendinės režisierės Alanis Obomsawin, per ilgą savo karjerą sukūrusios apie 50 filmų, rodytų visame pasaulyje.
Režisierės filmas „Incidentas Restiguše“ („Incident in Restigouche“, 1984) tęsia politinio santykio tarp žmogaus ir gamtos liniją, nagrinėdamas 1981 metų konfliktą tarp Kvebeko policijos ir Mi‘kmaq tautos žmonių: Kvebeko vyriausybei nutarus riboti lašišų žvejybą, Mi’kmaq tautos žmonės ėmė pykti, nes tai – šimtmečius trunkantis tradicinis šios tautos užsiėmimas, būtinas išgyvenimui. „Incidentas Restiguše“ – tai bandymas objektyviai pažvelgti į šį konfliktą, nagrinėjantis išlikusius dokumentus, naujienų reportažus, nuotraukas bei interviu su įvykių dalyviais.
Kitokią Kanados dokumentiką pristato viename didžiausių pasaulyje dokumentinių kino festivalių „HotDocs“ apdovanotas filmas „Aminos profilis“ („The Amina Profile“, 2015), žiūrovams patiekiantis įspūdingą trilerio, meilės istorijos ir detektyvo kokteilį Arabų pavasario kontekste. Kanadietė Sandra Bagaria 2011 metais, Arabų pavasario metu, aptikusi Aminos Arraf asmeninį tinklaraštį „Lesbietė mergina Damaske“, išsyk susižavėjo kerinčia šių tekstų autore. Tačiau Amina suviliojo ne tik Sandrą, bet ir visą Vakarų žiniasklaidą, ištroškusią netradicinio požiūrio į Arabų pavasarį. Jų virtualios meilės istorija greitai pakvimpa detektyvu, kai Sandrai kyla vis daugiau klausimų apie mįslingąją Aminos personą. Romantiškai istorijai pamažu virstant neįtikėtinu trileriu, į šią painiavą įsivelia JAV slaptosios tarnybos, didieji žurnalistikos portalai ir nesuskaičiuojamas būrys Sirijos revoliucijos rėmėjų.
Šiuolaikinę Kanados kino klasiką atstovauja populiariojo režisieriaus Denis Villeneuve, kino ekranuose neseniai sužibėjusio filmu „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“, debiutinis filmas „Rugpjūčio 32-oji“ („August 32nd on Earth“, 1998) . Šis filmas – neeilinės šilumos kupina istorija apie dviejų žmonių ryšį, užsimezgusį itin netikėtomis aplinkybėmis: Simona, fotomodeliu dirbanti mergina patenka į avariją greitkelyje, po kurios nutaria susilaukti vaiko su savo buvusiu vaikinu Philieppe’u. Vienintelė problema – buvusi jos gyvenimo meilė jau vedė…
Trumpametražių filmų mėgėjams Kauno kino festivalis siūlo dvi programas: „Atminties architektūra“ bei „Atradimai“, kuriose bus rodomos tiek komedijos, tiek melancholiškos, ilgesio kupinos istorijos. Šių programų filmai – įvairiuose kino festivaliuose viešėję darbai, atstovaujantys ilgamečius kino kūrėjus ir šioje sferoje debiutuojančius režisierius.
Projektą finansuoja Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“, Kanados vyriausybė.
