Apie itin kūrybingą slovakų kino amžių plačiau sužinota tik devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Čekoslovakija išsivadavo iš socialistinio režimo. Iki tol 7-ajame dešimtmetyje sukurti filmai buvo dangstomi nuo žiūrovų, o jų autoriai ilgus metus ignoruojami. Šiandien slovakų naujosios bangos filmai vertinami už estetiką ir idėjas bei, kartu su čekų kino kūrėjų darbais, laikomi „Čekoslovakijos kino stebuklu“.
Įtakingi ir skirtingi
Kauno kino festivalyje bus parodyti tokie svarbiausi slovakų naujosios bangos filmai, kaip visiškai naują požiūrį į istoriją atvėręs Štefano Uherio filmas „Saulė tinkle“, taip pat tarptautinį pripažinimą pelnęs kitas šio režisieriaus filmas „Vargonai“.
Kūrybingiausio slovakų kino laikotarpio filmai itin skirtingi: vieni jų, tokie kaip Peterio Solano „Boksininkas ir mirtis“, nagrinėja sudėtingas moralines problemas ir tamsiausias žmonijos istorijos atkarpas, kiti – ypač jaunesnės kartos režisierių Jurajaus Jakibisko ir Eliaso Havettos kūriniai „Gyvenimo viršūnė“ ir „Šventė botanikos sode“ – siekia žaismingai ir spontaniškai provokuoti rimtą komunistinęs tikrovės kaukę.
Retrospektyvos pristatymo vakarą išvysime Martino Šulíko dokumentinio filmo „25 metai po šešiasdešimtųjų“ I-ąją dalį, pasakojančią, kaip „čekoslovakų naujoji banga“ sugriovė kine įsišaknijusius stereotipus ir paliko reikšmingą žymę pasaulinio kino istorijoje.
Slovakų palikimas – neatrastas
Pasak slovakų naujosios bangos kiną pristatančios festivalio programos sudarytojo Tomo Tengmarko, sumanymas šiemet festivalio žiūrovams parengti šią retrospektyvą kilo pamačius, kad nors dalį Čekoslovakijos kino „aukso amžiaus“ filmų Lietuvos žiūrovai neabejotinai yra matę, geriausiai žinomi yra būtent čekų režisieriai, o slovakų palikimas dar neatrastas.
„Norime atkurti pusiausvyrą ir ši retrospektyva su režisierių Dušano Hanáko, Peterio Solana, Eduardo Grečnerio, Jurajaus Jakubisko filmais yra mūsų dėmesys platesniam kino istorijos supratimui,“ – sakė T.Tengmarkas.
