„Mažas, bet itin koncentruotas ir kokybiškas – toks festivalio „Žiemos ekranai“ išskirtinumas. Viena vertus, mūsų sritis – frakofoniškas kinas – gana konkreti. Be to, ir atrankos kartelė iškelta aukštai. Todėl patvirtiniame, kad kiekvienas filmas vertas dėmesio“, – teigia prancūzų kultūros atašė Lysianne Caron.
Be pastarųjų metų Prancūzijos kino naujienų, Klaipėdoje bus parodyti du šiųmečių „Žiemos ekranų“ renginiuose Vilniuje dalyvavusio gruzinų kilmės režisieriaus Otaro Joselianio filmai. Gimtajame Tbilisyje karjerą pradėjęs, vėliau į Prancūziją išvykęs O. Joselianis per gyvenimą žengia elegantiškai bei stengiasi išlikti sąžiningas sau, savo idėjoms ir pažiūroms. Pagrindinė vertybė režisieriaus kūryboje yra gyvenimas. Priimti viską, kas skirta, išlaikyti laisvą dvasią ir skaidrų protą – šito siekia jo spalvingi personažai: darbininkai, išsiblaškę menininkai, valkatos ir ministrai.
Prancūzų institutas šiemet žymi dviejų iškilių prancūzų rašytojų – Marguerite Duras ir Romaino Gary – šimtąsias gimimo metines. Šia proga „Žiemos ekranuose“ rodomi M. Duras filmai. Klaipėdiečiai pamatys juostą „Natali Granžė“ (1972). Prisminsime ir nepakartojamą Alaino Resnais juostą „Hirosima, mano meile“ (1959), atidariusią 2010 m. festivalį.
Filmai rodomi prancūzų ir gruzinų kalbomis su lietuviškais titrais. Bilieto kaina – 6 Lt.
Bilietus galite įsigyti prieš seansus KKKC Parodų rūmų kasoje.
Frankofoniško kino festivalio „Žiemos ekranai“ programa Klaipėdoje
Sausio 31 d., penktadienis
17 val. „Anželė ir Tonis“ (rež. Alix Delaporte, 2012 m., Prancūzija, drama)
„Jei žmogus neprisijaukins jūros, tai jūra prisijaukins žmogų...“ Žvejys Tonis moko Anželę atskirti ryklį nuo piranijos ir mylėti.
19 val. „Hirošima, mano meile“ (rež. Alain Resnais, 1959 m., Prancūzija, drama)
Tai meilės istorija, temdoma atominės bombos, nukritusios ant Hirošimos, šešėlio. Prancūzų aktorė ir japonų architektas susitinka Hirošimoje. Jie patiria vienos nakties aistringą meilės romaną ir patiki vienas kitam savo likimus.
Vasario 1 d., šeštadienis
16.30 val. „Sodai rudenį“ (rež. O. Joseliani, 2006 m., Prancūzija, komiška drama)
Vensanas dar vakar buvo ministras, o šiandien – jau gatvėj. Jis vėl lenkia taurelę su senais sėbrais, virsta į buvusių meilužių lovas, glaudžiasi po mylinčios mamos sparneliu. Kitaip tariant, džiaugiasi laisve ir leidžia sau svajoti. Galbūt vienas iš jo pašaukimų – būti sodininku?
19 val. „Gyveno strazdas giesmininkas“ (rež. O. Joseliani, 1970 m., Gruzija, dramatinė komedija)
Gija vakarais groja būgnais Tbilisio orkestre, o dieną tvarko įvairiausius reikaliukus, susitinka su draugais, padeda visai svetimiems žmonėms, bendrauja, skuba, nieko nespėja, net užsirašyti melodijos, kuri visąlaik tvinksi galvoje. Vyrutis, rodos, yra labiau susidomėjęs spontanišku bendravimu ir santykiais nei bet kokiu darbu. Jis – svajotojas, kuriam sunkiausia už viską pasaulyje yra prie ko nors prisitaikyti. Filme vaidina mėgėjai, Joselianio draugai, o laisvu filmavimo būdu ir dvasia ši juosta primena Prancūzų Naujosios bangos filmus.
Vasario 2 d., sekmadienis
17 val. „Natali Grenžė“ (rež. M. Duras, 1972 m., Prancūzija, psichologinė drama)
Tai filmas, kuris „užrakina“ savo laike. Nespalvota juosta, vadinama M. Duras kino šedevru, nufilmuota režisierės paslaptingame Neauphle name netoli Paryžiaus. Jame gyvena maža mergaitė Natali, jos mama ir „kita moteris“. Koridoriai šachmatų lentos plytelėmis, kasdienybės minutės, atsispindinčios veidrodžiuose, juoda katė. Šioje raganiškoje psichologinėje dramoje lėtai kuriamos emocinės įtampos. Pasitelkdamas žiūrovo intuiciją ir jausmus, filmo siužetas kutena žiūrovo pasąmonę ir protą.
19 val. „Medaus spalvos oda“ (rež. L. Boileau, J. Henin, 2012, Prancūzija, dokumentinė animacija)
Nerangus mažasis azijietis, išdykęs maištininkas ir išpūstakis, o dar ir oda medaus spalvos... Pasibaigus Korėjos karui, ir taip daugiavaikė šeima įsivaikina šešiametį Jungą. Kitokiam mažyliui sunku pritapti darnioje šeimoje, ir kodėl ta sesutė ir broliukas elgias taip gražiai – nuobodylos! Tikra animuota ir dokumentiniais kadrais pabarstyta korėjiečių animatoriaus ir komiksų piešėjo Jungo (tikrasis vardas Jung Sik-jun) biografinė pasaka, sukurta pagal to paties pavadinimo grafinę novelę.
