1895 m. vasarį broliai Lumière’ai užpatentavo sinematografą – išradimą kuris galėjo ne tik įrašyti, bet ir projektuoti vaizdą iš juostos. Tų pačių metų kovą įvyko ir pirmoji privati jų filmo „Darbininkų išėjimas iš fabriko“ peržiūra, nuo kurios priimta skaičiuoti kino istorijos pradžią. Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ kiekvienais metais kviečia simboliškai paminėti šį įvykį, pristatydamas įsimintiną kino istorijos fragmentą, paveikusį tolimesnę kino meno raidą.
Olandų režisierius Peteris Delpeutas juostoje „Lyriškasis nitratas“ kviečia nusikelti į 20 a. pradžią ir susipažinti su vieno pirmųjų kino platintojų, olandų vizionieriaus ir avantiūristo, Jeano Desmeto (1875–1956), kolekcija. Iš joje saugomų juostų fragmentų komponuojamas vizualiai išraiškingas pasakojimas apie kino istoriją ir temas, daugiau nei šimtmetį jaudinančias kino kūrėjus bei žiūrovus. Esminis „Lyriškojo nitrato“ ir jį lydinčių dviejų trumpametražių filmų poetikos dėmuo – juostų irimo artefaktai, dažniausiai laikomi „šiukšlėmis“, bet šiems kūriniams suteikiantys papildomą reikšminį sluoksnį.
Jeano Desmeto asmenybė verta atskiro filmo. Būsimoji kino pasaulio garsenybė gimė Briuselyje, daugiavaikėje vargingo tekstilės prekybininko šeimoje. Anksti netekęs tėvų, sumanus jaunuolis įsigijo vamzdinius vargonus ir nuomodamas instrumentą išmaišė atokiausias šalies vietas, o amžių sandūroje kvietė azartiškus Roterdamo gyventojus sukti „Stebuklingą nuotykių ratą“.
Nuotykiai baigėsi, kai vietos valdžia nusprendė, kad pramoga skatina lošimus ir pareikalavo ją uždaryti. Desmetas nė nemirktelėjęs pasiūlė miestiečiams naują atrakcioną – skrieti rogutėmis amerikietiškus kalnelius primenančiomis trasomis. Sumanymas taip pat pasirodė esantis rizikingas, todėl teko griebtis naujos avantiūros – 1907 m. Desmetas sukvietė žiūrovus į keliaujantį kino teatrą. Po kelerių metų jam jau priklausė kino teatrų tinklas Roterdame, Amsterdame ir kituose šalies miestuose.
Desmetas buvo neabejingas grožiui ir pinigams: už papildomą mokestį kvietė apžiūrėti savo keliaujantį karavaną, kurio vagonų interjerai prilygo ištaigingiems to meto salonams. 1913 m. Roterdame lankantis karališkajai šeimai, nieko nelaukdamas susuko apie ją filmą. Savaime suprantama, mieste nebuvo tinkamesnės vietos karalienės Vilhelminos ir princo Hendriko didybei atskleisti nei Desmeto kino teatrų fasadai.
Vieno pirmųjų kino platintojų palikimas prilygo lobiui – per 900 kino juostų, išsaugojusių 1905–1915 m. nebyliojo kino liudijimus, filmų plakatai, reklamos, atvirukai, laiškai, nuotraukos, verslo dokumentai. Išskirtinė kolekcija tapo Amsterdamo kino muziejaus „EYE“ pažiba, kurstančia sinefilų, kino kūrėjų ir tyrėjų vaizduotę.
Filme „Lyriškasis nitratas“ olandų režisierius Peteris Delpeutas atskleidžia jos grožį ir juostų nykimo dramas, demonstruodamas turtingą nebylaus kino filmavimo technikų, mizanscenų, vaidybos ir spalvų spektrą. Šalia pagrindinio filmo bus parodyti du giminingos dvasios trumpametražiai kūriniai, – „Likvidatorius“ (rež. Karel Doing) ir „Po Saturno ženklu (1 veiksmas)“ (rež. Alexandra Navrtil), – išryškinantys ankstyvųjų kino juostų irimo dramas skaitmeninėmis manipuliacijomis.
Kino gimtadienio seansas „Lyriškasis nitratas“ vyks kovo 6 d. „Skalvijos“ kino centre. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kino centras ir Vilniaus miesto savivaldybė.
