„Agoros“ tragiškoji herojė – emancipuota ir labai protinga moteris Hipatija (Rachel Weisz), tuo metu gyvenusi Aleksandrijoje. Ji buvo mokslininkė, tikėjo filosofija, o ne dievais. Ji mėgino suvokti dangaus kūnų judėjimo principus ir diegė šias idėjas savo mokiniams. Hipatija suprato, kad vienus dievus keičiantis kitas Dievas – politinė rokiruotė. Deja, religinių konfliktų pasekmės buvo tragiškos ne tik moteriai mokslininkei, tuo metu neturėjusiai jokių teisių (čia pagal apaštalų užrašytus Jėzaus mokymus), bet ir visuomenei apskritai.
Išvados
Tai labai svarbus laikmetis, nes būtent tuo metu stiprėjanti ir plintanti krikščionybė (ypač imperatoriui Konstantinui paskelbus ją oficialia religija), iš esmės sunaikino senovės Graikijoje įsišaknijusią racionalaus, mokslinio mąstymo tradiciją ir pakeitė ją aklu tikėjimu dogmomis. Imperatoriai pasinaudojo religija kaip visuomenės valdymo instrumentu, galbūt neįvertinę šalutinių šios transformacijos efektų. Remdamiesi apaštalo Pauliaus panieka filosofijai, Tomas Akvinietis ir kiti bažnyčios ideologai palengva uždusino mokslą. Atėjo Tamsieji amžiai.
Žvelgdamas į pasaulį ir į visą planetą iš kosmoso aukštumų, režisierius filme nori pademonstruoti kontrastą tarp žmonių menkystės, jų fanatiškumo ir Visatos globalumo. Tarp žvaigždėmis nusagstytos neaprėpiamos kosminės erdvės ir žmogiškųjų skruzdėlių, paikai besivaidijančių tarpusavy. Todėl ir XXI amžiuje netikėkite politikais, dažnai savo kalbose mininčius Dievą. Labai reikšmingas filmas.
Faktai
„Agora“ („Agora“) Ispanija, 2009 m., 125 min.
Režisierius Alejandro Amenabaras.
Vaidina: Rachel Weisz, Michaelas Lonsdale‘as, Maxas Minghella.
ĮVERTINIMAS 4/4
