Laimė, jo žmona Elžbieta (akt. Helena Bonham Carter) galų gale surado dar vieną ekscentrišką logopedą iš Australijos – Lajonelį Logą (akt. Geoffrey Rushas). Albertas, kaip kompleksuotas ir sunkaus būdo vyrukas, iš pradžių nerado bendros kalbos su Lajoneliu. Tačiau kai jo vyresnysis brolis, karalius Edvardas VIII, atsisakė sosto, princas tapo Jurgiu VI ir suprato, jog trauktis nėra kur. Artėja karas su fašistine Vokietija, tautai reikia tvirto šalies lyderio žodžio. Teks grįžti pas logopedą ir įveikti nelemtą kalbos defektą.
Reziumė
Per pastaruosius kelerius metų pamatėme kelis filmus apie karališkųjų ar šiaip kilmingų asmenų gyvenimo dramas. Pradedant „Marija Antuanete“ ir baigiant „Hercogiene“ bei „Viktorija. Jaunąja karaliene“. Žvelgiant iš XXI amžiaus pozicijų, kartais sunku suvokti, kokie griežti moralės ar procedūrų rėmai varžė ir kokia sunki psichologinė našta slėgė tuos žmones. Ir štai – dar viena neeilinė psichologinė studija. Itin įtaigiai asmenybės (de)formavimo procesas, vykęs nuo vaikystės, išryškinamas istorinėje dramoje „Karaliaus kalba“.
Princo Alberto mikčiojimas – totalinio psichologinio tėvų gniuždymo rezultatas (jam dar pasisekė, nes kitas gal ir lovoje šlapintųsi). Tokį kalbos defektą pašalinti per kelias savaites ar mėnesius neįmanoma, bet Albertui pavyksta. Tą procesą mes stebime kaip trilerį. Galima tik gėrėtis aktoriaus C.Firtho vaidyba ir jo personažo pastangomis ištrūkti iš nematomo narvo. Ne mažiau komplimentų nusipelno kaip visuomet puikus G.Rushas. Jeigu galėčiau, geriausio aktoriaus „Oskarą“ skirčiau jiems abiem. Nepamirščiau ir režisieriaus.
Faktai
„Karaliaus kalba“ („King‘s Speech“) Didžioji Britanija, Australija. 2010 m., 120 min.
Režisierius Tomas Hooperis.
Vaidina: Colinas Firthas, Helena Bonham Carter, Geoffrey Rushas ir kt.
ĮVERTINIMAS 4/4
