Kodėl plastikos chirurgas Robertas (akt. A.Banderasas) savo privačioje laboratorijoje augina dirbtinę odą, kur kas atsparesnę už natūralią? Kas ta graži moteris vardu Vera (akt. E.Anaya), įkalinta jo namuose, kuria Robertas mėgsta gėrėtis tarsi paveikslu?
Netrukus ima aiškėti, kad herojaus elgesį nulėmė pora asmeninių tragedijų, įvykusių prieš kelerius metus. Bet užuot kreipęsis į kokį kolegą psichoanalitiką, Robertas surezga dr. Frankenšteino vertą kraupų planą ir pradeda nuosekliai jį įgyvendinti.
Išvados
Pedro Almodovaro idėjos ir pasakojimo būdai dažnai yra ekscentriški, kaip ir personažai. Dažniausiai tai visiškai pasiteisina. Šįkart scenarijus pernelyg primena meksikietišką telenovelę. Istorija susiūta tarsi pradedančio chirurgo. Tradicinis muzikinis numeris (jausminga daina) irgi atrodo svetimkūnis ir nesukelia laukiamo efekto.
Šįkart legendinis ispanų režisierius, kurdamas išradingą sielvarto ir keršto istoriją, rodos, buvo ne savo kailyje.
Stebina keistai negrabi pradžia, neįtikinama vaidyba. Režisieriaus sukonstruotame spalvingame bei stilingame pasaulyje (jo bendraautorius – dizaineris Jeanas Paulis Gaultier) gyvena ne gyvi žmonės, o herojai simboliai, kurių elgesys ir motyvai abejotini. Bent manęs jie neįtikino.
Viena svarbiausių problemų – mokslinė fantastinė idėja, virstanti siaubo filmo motyvu, kuria sunkoka patikėti. Ypač tuo, kad tai vyksta 2012 metais. Fantastinius atributus filmų kūrėjai pastaruoju metu naudoja gan dažnai. Ir kartais apsigauna. Būna, kai autorius, nesuprasdamas žanro specifikos, persistengia ir istorija pavirsta sudėtinga, tačiau negyvybinga konstrukcija.
Šįkart legendinis ispanų režisierius, kurdamas išradingą sielvarto ir keršto istoriją, rodos, buvo ne savo kailyje.
Faktai
„Oda, kurioje gyvenu“ („The Skin I Live In“) Ispanija, 2011 m., 120 min.
Režisierius Pedro Almodovaras.
Vaidina: Antonio Banderasas, Elena Anaya, Marisa Paredes, Fernando Cayo.
ĮVERTINIMAS 2/4
