Apsaugai tenka išprašyti
Pirmieji mėnesiai už Atlanto prabėgo labai greitai. Pats Saulius teigė dėl įtempto grafiko net nelabai pajutęs, kad studijų metai jau įpusėjo.
„Pirmieji įspūdžiai jau nuslūgo, o dabar vyksta tiesiog juodas darbas. Nors ir žinojau kad bus sunku, bet tokio didžiulio ir įtempto krūvio nesitikėjau. Būnant čia, supratau, kiek dar daug ko nežinau. Tas labai motyvuoja“, – teigė kino operatorius.
Atvykęs į JAV S.Lukoševičius įsikūrė maždaug 6 kilometrų nuo akademijos atstumu. Kasdien šį atstumą jis įveikia dviračiu. Kelionė nuo namų iki mokymo įstaigos užtrunka apie pusvalandį. Įprastai iš namų Saulius išvažiuoja labai anksti ryte, o grįžta jau sutemus – apie 22–23 val. Jo teigimu, namai Amerikoje jam reikalingi tik pernakvoti. Atvykęs į Los Andželą kino operatorius įsikūrė taip pat lietuvaitės namuose. Ši jam už simbolinę kainą nuomoja kambarį, kas, pasak tautiečio, jam yra didelė paskata ir pagalba.
„Būna, kad studijoje užsisėdžiu ypač ilgai. Taip dažniausiai įvyksta artėjant filmavimams. Tuomet net nepastebiu, kaip laikrodis ima mušti vidurnaktį. Tada ateina apsauginiai ir prašo išeiti“, – juokėsi kino operatorius.
Jis teigė, kad kai prasideda užduočių filmavimai, tenka daugybę savaitgalių iš eilės filmavimo aikštelėse praleisti po 13 ir daugiau valandų.
Iš viso pasaulio
Pirmą kartą į svajonių institutą Saulius mėgino įstoti dar 2014 m., tačiau bandymas nebuvo sėkmingas. Po metų – vėl tas pats. Galiausiai laimė nusišypsojo pernai. Pats kino operatorius pasakojo, kad anksčiau jo dokumentai net negalėjo būti peržiūrėti, nes iš IELTS egzamino reikėdavo gauti 7 balus, o jis surinkdavo 6,5.
Šį egzaminą S.Lukoševičius laikė net 4 kartus. Visgi užsispyrimas davė rezultatų.
„Tian Šanio kalnuose filmuodamas dokumentinį filmą „Išeiti iš namų“ supratau, kad laikas sugrįžti prie savo svajonių ir padaryti viską, ką galiu, kad jas įgyvendinčiau. Dėl šios priežasties vėl sugrįžau prie anglų kalbos, tik šįkart – visu pajėgumu. Kasdien du mėnesius vaikščiojau pas dėstytoją Vandą Ginevičienę, namuose nuo ryto iki vakaro mokiausi, kol pagaliau iš tarptautinio šios kalbos egzamino gavau taip trokštamą septynetą“, – prisiminė Saulius.
Galiausiai jo dokumentai buvo patvirtinti, o po pokalbio Los Andžele jis buvo priimtas į dvejus metus truksiančias magistro studijas.
Kartu su juo studijuoja ir nemažai užsieniečių. Iš viso jo mokymo įstaigoje operatorių, režisierių, scenaristų, montuotojų, prodiuserių ir dailininkų studijas lanko 140 studentų iš 23 pasaulio šalių. Įdomu, kad tiek vyrų, tiek moterų yra po lygiai.
„Mano, operatorių, kurse yra 28 žmonės iš 12 šalių. Sutariame labai gerai, esame tarsi viena didelė šeima. Visuomet stengiamės vieni kitiems padėti. Artimiau susidraugavome jau po pirmųjų filmavimų“, – teigė lietuvis.
Išskirtinės galimybės
Saulius pasakojo, kad paskaitų metu didžiulis dėmesys telkiamas į scenarijų, jo įsiskaitymą, analizavimą, istorijos supratimą.
„Galvojant kūrybinius vaizdinius sprendimus, būtent nuo to viskas ir prasideda. Kiekvienas filmo kadras perteikia emociją, tad reikia turėti atsakymą, kodėl būtent taip jį šiuo metu pateikiame, kodėl norime, kad žiūrovas jaustųsi taip ir ne kitaip. Tik turint atsakymus į šiuos klausimus, galime tinkamai papasakoti istoriją vaizdu. Visada norėjau tai išbandyti, todėl dabar labai džiaugiuosi pagaliau galėdamas tai daryti. Visa mano studijų programa paremta praktiniu principu: darai, klysti, mokaisi. Kiekvienas čia esantis tobulėja skirtingai, tačiau kiekvieno pažanga yra pastebima“, – pasakojo S.Lukoševičius.
Iki šiol jis dažniausiai dirbo su dokumentiniais filmais, o dabar gilinasi į vaidybinių kino filmų siužetus. Anot operatoriaus, šie du žanrai skiriasi kaip diena nuo nakties.
„Tai jaučiasi ypač čia, Holivude, kur vaidybiniai filmai tiesiog dominuoja. Vaidybiniuose filmuose dirbi su didžiule komanda, kurią sudaro nuo keliasdešimt iki kelių šimtų žmonių. Čia įdedi daug darbo besiruošdamas, viską labai kruopščiai planuoji, o atėjus filmavimui – tiesiog įvykdai. Viskas priklauso nuo to, kaip gerai padarei namų darbus. Visas kūrybinis procesas įvyksta dar iki filmavimo, todėl paties filmavimo metu dažniausiai improvizacijoms laiko jau nelieka. Aktorių ir kitų grupės narių darbas labai brangiai kainuoja“, – tam tikrus niuansus atskleidė lietuvis.
Jis palygino, kad dirbant su dokumentika beveik visada aikštelėje pluša nedidelė filmavimo grupė. Dažniausiai tai būna vos 2–3 žmonės.
„Su dokumentiniais projektais esu išgyvenęs daug nuostabių potyrių. Čia su savo filmo personažais tenka praleisti daug valandų, nuolat vyksta improvizacija ir niekada negali žinoti, kaip viskas pasisuks. Tuo dokumentika mane ir žavi“, – šypsojosi lietuvis.
Jis pasakojo, kad studijuodamas JAV turi galimybę patirties semtis iš išskirtinių asmenybių. Į akademiją nuolat atvyksta kviestinių svečių, kurie pristato savo naujausius darbus, moko tam tikrų darbo subtilybių. Tarp tokių „grandų“, su kuriais jau teko susitikti, Saulius paminėjo scenaristą Paulą Schraderį („Taxi Driver“, „First Reformed“), dailininką Nathaną Crowley („Dunkirk“, „Interstellar“, „The Dark Knight“, „Batman Begins“), prodiuserius Howardą Rosenmaną („Call Me by Your Name“) bei Crisą Moore‘ą („Manchester by the Sea“, „Good Will Hunting“), režisierių Peterį Farrelly („Green Book“), operatorių Matthew Libatique („A Star is Born“, „Black Swan“, „Pi“) ir kitus.
„Deja, dėl didelio paskaitų užimtumo, ne visada pavyksta dalyvauti susitikimuose su šiais išskirtiniais žmonėmis. Bet kokiu atveju, paskaitos su jais būna neįkainojamos. Visada per jas pasisemiame geros energijos“, – teigė Saulius.
Iš viso jo mokymo įstaigoje operatorių, režisierių, scenaristų, montuotojų, prodiuserių ir dailininkų studijas lanko 140 studentų iš 23 pasaulio šalių.
Lengva priprasti
S.Lukoševičius Los Andžele apsiprato gana greitai. Pasak jo, šis miestas yra beprotiškai didelis. Be automobilio jame sunku kur nors nuvykti. Kadangi miestas yra gana plačiai išsidėstęs, jame nesijaučia tokia didelė gyventojų koncentracija, kaip, tarkime, Niujorke ar Pekine.
Klimatas Kalifornijos valstijoje – labai šiltas. Net ir žiemą dienomis termometro stulpelis pakyla iki 16 laipsnių šilumos, o naktį temperatūra siekia 9–11 laipsnių. Saulius juokavo, kad prie tokių sąlygų labai greitai priprantama. Nors Lietuvoje tokia temperatūra dažniau asocijuojasi su šiltu pavasariu, Los Andžele gyvenantys amerikiečiai skundžiasi, kad jiems yra pernelyg šalta.
Saulius tikino, kad atskirti tikrą amerikietį nuo emigranto yra labai sunku. Los Andžele gyvena ypač daug skirtingų tautybių ir rasių žmonių.
„Vietiniai žmonės yra labai malonūs. Net visai nepažįstami dažnai sveikinasi, užkalbina gatvėje ar parduotuvėje. Visa tai yra labai malonu. Nejučia ir pats prie to pripratau ir ėmiau elgtis kaip visi“, – šypsojosi kino operatorius.
Teko grąžinti
Dar prieš išvykdamas įgyvendinti savąją amerikietišką svajonę, S.Lukoševičius turėjo įveikti vieną kliūtį – surinkti daugiau nei 100 tūkst. eurų sumą, skirtą padengti studijų kainai ir pragyvenimo išlaidoms. Akivaizdu, kad tokių pinigų operatorius neturėjo, tad paramą jis rinko įvairiais būdais. Vienas iš jų – per internetinę platformą „Indiegogo“. Čia lietuvis studijoms gerų žmonių dėka buvo surinkęs 11,4 tūkst. dolerių. Deja, dėl platformos techninių kliūčių, visa parama buvo grąžinta atgal, o naujai sukurta „Gofundme“ platforma surinko tik pusę minėtos sumos – 7,1 tūkst. dolerių.
Šiandien, Sauliaus skaičiavimais, studijoms jam dar trūksta maždaug 23 tūkst. dolerių, kuriuos reikia surinkti iki šių metų vasaros pabaigos. Galintys padėti Lietuvos vardą pasaulyje garsinančiam operatoriui, tai gali padaryti per „Gofundme“ internetinį puslapį: www.gofundme.com/hollywood-dream-afi-conservatory
„Ir pats nuolat domiuosi įvairiomis stipendijomis, skelbiamais konkursais. Būtų gerai, jeigu ką nors pavyktų surasti ir taip sumažinti trūkstamą sumą. Neseniai gavau paramos gavėjo statusą, kuris suteikia galimybę gauti iki 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. Tereikia pildant deklaraciją nurodyti mano paramos gavėjo statuso identifikacinį kodą – 72001217. Tai man būtų išties didelė pagalba“, – teigė Saulius.
Jis taip pat vylėsi, kad dalį trūkstamų pinigų pavyks užsidirbti per ateinančias vasaros atostogas. Tada lietuvis turės du mėnesius laisvo laiko, per kuriuos net mąsto sugrįžti į gimtinę ir būtent čia įgyvendinti savo projektus, jei tik pasitaikytų tokia proga.
„Nors labai pasiilgau savo artimųjų bei draugų, tačiau neatmetu galimybės pasilikti ir Amerikoje. Jau pavasarį mokymo įstaigoje bus pateikta informacija apie įvairias vasaros stažuotes. Žiūrėsiu, ar apskritai bus tinkamų pasiūlymų, atitinkančių mano specialybę. Net jei ir rasiu tokių, dar reikės gauti kurso vadovo sutikimą“, – pasakojo operatorius.
Jo vienas iš tikslų – garsinti Lietuvos vardą pasaulyje dar didesniu mastu. Visai neseniai jo filmuotą trumpametražį filmą „Paskutinis skambutis“ (rež. Gabrielė Urbonaitė) atrinko į 34-ąjį „Santa Barbaros“ kino festivalį. O filmas „Vostok N20“ (rež. Elisabeth Silveiro) pateko į prestižinį „Big Sky“ dokumentinių filmų festivalį Montanoje.
„Džiaugiuosi, kad mano filmuoti filmai jau keliauja ir Amerikoje. Svajonės pamažu pildosi. Noriu padėkoti visiems, kurie tikėjo, kad man pavyks, bei vienaip ar kitaip prisidėjo prie šios svajonės įgyvendinimo!“ – kalbėjo S.Lukoševičius.
