Žvelgiant į festivalio programą, akis iškart pagauna saują užsienio festivaliuose triukšmą sukėlusių filmų. Pastaruosius dvejus metus „Kino pavasaris“ stengėsi nelikti paraštėse, bet visgi nebuvo tas sunkiasvoris Lietuvos kino renginys, kuriame kokybės surenkama daugiausia. Šiemet, panašu, jis vėl toks. O laiko pamatyti viską, kas pamatymo verta, ima trūkti.
Ar tarp garsių vardų išties atsispindi „kito“ tematika? Na, tai kone neišvengiama, nes, vėlgi, jei jos ieškai, ji atsispindi beveik bet kokiame pasakojime. Ir visgi kai kurie kūriniai niūriame šiandienos kontekste suskamba labai laiku bei vietoje. Apie tai, kaip turime užuojautos kitam dar mokytis ir mokytis. Ir kartu apie tai, kaip verta tikėti vieni kitais.