Nepaprasta Diego Maradonos istorija
Futbolo genijus, legendinis argentiniečių futbolininkas, ilgametis Argentinos futbolo rinktinės treneris Diego Armando Maradona nešioja du laikrodžius. Vienas rodo laiką jo gimtojoje Argentinoje, kitas – laiką šalyje, kurioje jis tuo metu yra.
Maradonos nuopuoliai aprašyti beveik taip pat gausiai, kaip ir jo karjeros aukštumos bei istoriniai įvarčiai. Kas nutinka, kai žmonių akyse tampi dievu? „Oskaro“ už filmą „Amy“ laimėtojas, britų režisierius Asifas Kapadia neria į tamsias vieno geriausių planetos futbolininkų sielos gelmes. Iš 500 valandų niekur nerodytos asmeninio archyvo medžiagos jis tarsi mozaiką sudėliojo filmą „Diego Maradona“. Nepaprastą istoriją, kuri pasakoja apie ypatingą talentą ir drauge su šlove užklumpančius pavojus.
Dialogas apie laisvę su Milošu Formanu
Kino režisierius Milošas Formanas paliko gimtąją Čekiją, kai 1967 metais buvo uždraustas jo sukurtas filmas „Gaisrininkų balius“. Emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, režisierius sukūrė dabar jau klasika tapusius filmus „Skrydis virš gegutės lizdo“ ir „Amadėjus“. Šios kino juostos jam atvėrė geriausių Amerikos režisierių draugiją ir lentynose išrikiavo „Oskarų“ statulėles.
Milošas Formanas buvo ne tik puikus kino režisierius – jis iki gyvenimo galo šventai tikėjo, kad individuali žmogaus dvasia anksčiau ar vėliau triumfuos prieš valdžios priespaudą. Menas šioje kovoje itin svarbus, jis padeda visuomenei išlaikyti sveiką protą. Režisieriaus tėvynainė, garsi dokumentinio kino kūrėja Helena Treštikova nutapė Milošo Formano paveikslą iš archyvinės medžiagos, kurioje užfiksuotas gyvenimas ir darbas filmavimo aikštelėse, taip pat iš draugų, kolegų ir artimųjų prisiminimų. Jos filmas „Formanas prieš Formaną“ (Forman vs. Forman) tapo dviejų režisierių dialogu apie laisvę.
Tarkovskis apie Tarkovskį
Dokumentinių filmų, sukurtų apie kino genijų rusų režisierių Andrejų Tarkovskį, yra bent šeši. Ir vis dėlto šis, pavadintas „Andrejus Tarkovskis: kinas kaip malda“ (Andrey Tarkovsky. A Cinema Prayer), yra ypatingas, nes filmas žvelgia į tėvą vaiko akimis. Filmo režisierius Andrejus Tarkovskis jaunesnysis sako: „Po pasaulį pasklidęs didžiulis informacijos kiekis apie mano tėvo kūrybą galiausiai pradėjo naikinti jo žodžius, pasaulėjautą, kultūrą ir meną. Kai šeimos archyve radau jo padarytus garso įrašus, supratau, kad filmas, kuriame ne aš pasakoju apie Tarkovskį, o jis pat kalba apie save, savo gyvenimą, požiūrį į meną, tikėjimą, privalo atsirasti.“ Filmą Tarkovskis jaunesnysis sudėliojo iš kruopščiai atrinktų vaizdo ir garso įrašų. Juose atsiskleidžia naujas, neįtikėtinai intymus žvilgsnis į legendinį kūrėją ir jo pašaukimą – kiną.
Mados ikona, norinti išnykti
Kaip arti gali prieiti prie žmogaus, kai kuri dokumentinį kiną? O jei tame kine – tavo mama, ir ji visai nenori būti filmuojama? Italė Benedetta Barzini – septintojo dešimtmečio mados ikona, įkvėpusi Andy Warholo, Salvadoro Dali ir Richardo Avedono kūrybą.
Poetas ir menininkas Gerardas Malanga, reikšdamas susižavėjimą, kūrė jai vaizdo poemas. Po kvapą gniaužiančia, tobula Benedettos išvaizda slėpėsi jos užsispyrimas – metusi modelio darbą, ji tapo marksiste ir radikalia feministe, kovojančia su stereotipiniu moters įvaizdžiu. Filmą apie nepaprastą savo motiną kuria sūnus ⎯ Beniamino Barrese. Jis filmuoja ją septyniasdešimt penkerių, kai buvęs modelis labiau už viską nori atsisakyti visų sau priskirtų etikečių – mūzos, modelio, feministės. „Mano mamos išnykimas“ (The Disappearance of My Mother) ⎯ jautrus ypatingą gyvenimą nugyvenusios moters, mamos ir jos sūnaus santykis didžiajame ekrane.
Felixo Kubino garsų pasaulis
Vienuolikmetis Felixas Kubinas dovanų gavo sintezatorių. Pasirodo, to tik ir reikėjo, kad prasidėtų visą gyvenimą besitęsianti garsų medžiotojo ir inžinieriaus karjera. Savo kūrybą menininkas priskiria dadaizmui, prie kurio dera keisti šokio judesiai. Įdomu, kas slepiasi po jais? Garsų aplink mus – daugybė. Argi ne smalsu sužinoti, kurie iš jų pakliūva į Felixo įrašus ir kas menininką įkvepia?
Eksperimentinės dokumentikos kūrėja Marie Losier ne vienus metus filmavo garsų meistro gyvenimą, kupiną neeilinio požiūrio į pasaulį ir jį supančias erdves, daiktus, gyvenimo pokyčius. Šitaip du neeiliniai menininkai susijungia, kad sukurtų vieną ypatingą filmą – „Felixas stebuklų šalyje“ (Felix in Wonderland). Jis bus rodomas kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ alternatyvaus kino erdvėje, 9 salėje.
Meistro žvilgsnis į Renesanso žmogų
Sukurti biografinį filmą apie žmogų, gyvenusį prieš penkis šimtus metų, nėra lengva užduotis. Kino kūrėjas Andrejus Končialovskis pasirenka per italų skulptoriaus Michelangelo Buonarroti gyvenimo iššūkius parodyti Renesanso žmogų. Filmo režisierius sako, kad jam padarė įspūdį tai, ką sužinojo apie Michelangelo asmenybę: menininkas mėgo pinigus, tačiau buvo gudrus, mokėjo elgtis su įtakingais asmenimis.
„Nekaltas vagis“ – taip A.Končialovskis vadina savo personažą ir teigia, kad Michelangelo sugebėjo kurti šedevrus netgi tuomet, kai turėjo mažai laisvės. „Dabar turime daug laisvės, o šedevrų ⎯ žymiai mažiau“, ⎯ priduria režisierius, filmą pavadinęs „Nuodėmė“ (Sin). Gal jame rasite atsakymą, kaip sukurti grožį, kuris išpirktų visas nuodėmes? Meistro darbas – vienintelis vaidybinis filmas šiame sąraše.
