Švedų kilmės Lietuvos režisieriaus Jono Ohmano ir pirmojo Lietuvos ukrainiečių bendrijos pirmininko Vasilio Kapkano laiške nurodoma, jog filmas „Voluinė“ yra vienpusiškas, istoriją pateikia tik iš Lenkijos perspektyvos, turi aiškią politinę potekstę ir žiūrovams perša savas išvadas.
Laiške primenama, jog filmo rodymas yra uždraustas Ukrainoje bei iškeliama abejonė, ar Lietuva ir jos žmonės dėl istorijos neišmanymo „netampa kažkieno sumanymų poligonu“.
Laiške primenama, jog filmo rodymas yra uždraustas Ukrainoje bei iškeliama abejonė, ar Lietuva ir jos žmonės dėl istorijos neišmanymo „netampa kažkieno sumanymų poligonu“.
„Mes, pasirašantys šį laišką, nereikalaujame filmo uždraudimo, tačiau sunku prognozuoti, kokios įtakos filmas turės lietuvių tautos, lenkų ir ukrainiečių bendrijų santykiams. Svarbu, kad visuomenei būtų žinomas tikrasis šio kūrinio kontekstas“, – teigiama išplatintame laiške.
Filmo įtraukimui į festivalio programą nepritaria ir Vilniaus ukrainiečių bendrija bei Pabaltijo ukrainiečių asociacija – penktadienį BNS išplatintame pareiškime teigiama, jog filme demonstruojamas subjektyvus ir istoriškai netikslus režisieriaus požiūris į tiek Lenkijai, tiek Ukrainai skaudžius įvykius, taip pat minimas galimas tautinės nesantaikos kurstymas.
„Kviečiame šio gražaus ir ilgą tradiciją turinčio festivalio organizatorius laikytis savo iškeltos misijos bei vizijos ir ne tik „pristatyti geriausius filmus“, bet ir teigiamai „ugdyti, šviesti ir lavinti žiūrovą; kurti nepamirštamą kino šventės atmosferą Vilniaus mieste“, – rašoma organizacijų pranešime.
Vis dėlto filmą rodantys „Kino pavasario“ organizatoriai laikosi kitos nuomonės – penktadienį išplatintame atsakyme pabrėžiama, jog festivalis nėra priklausomos nuo jokių politinių institucijų, o filmas į programą atrinktas visų pirma dėl jo meninės vertės.
„Kino pavasario“ tikslas – pristatyti Lietuvos žiūrovams geriausią naują tarptautinį kiną, ypač kreipiant dėmesį į mūsų kaimynines šalis. Tikime, kad Lietuvos žiūrovams svarbu susipažinti su svarbiausiais Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos kino kūriniais, kurie kitaip sunkiai patektų į Lietuvos kino teatrų ekranus. „Voluinė“ neabejotinai yra tarp svarbiausių šių metų filmų iš mūsų regiono“, – teigiama organizatorių laiške, kuriame taip pat minima, jog filmo nešamą žinią norima leisti įvertinti patiems žiūrovams.
Festivalis prieš pirmąją filmo peržiūrą organizuos atvirą diskusiją, kurioje, organizatorių teigimu, bus išgirstos visos Voluinės tragedijos pusės.
Atsakyme taip pat primenama, jog „Kino pavasaris“ savo filmuose nuolat reflektuoja Ukrainos politinę situaciją – 2016 m. festivalyje įvyko Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“, apie karo sugriautą Ukrainos miestą Mariupolį, premjera. Šiemet į „Kino pavasarį“ atvyks režisierius Vitalijus Manskis – įkvėptas revoliucijos Maidane jis sukūrė dokumentinį filmą „Giminaičiai“, kuriame pasakoja apie savo gimines, pasklidusius po visą Ukrainą ir palaikančius skirtingas konflikto puses.
Siekiame, kad „Kino pavasaris“ išliktų nepriklausomas kultūros įvykis, platforma pamatyti geriausią pasaulio kiną Lietuvoje. Ir dar kartą dėkojame už išsakytą kritiką, ji mums yra labai svarbi, – sakė „Kino pavasario“ rengėjai.
„Siekiame, kad „Kino pavasaris“ išliktų nepriklausomas kultūros įvykis, platforma pamatyti geriausią pasaulio kiną Lietuvoje. Tikimės, kad pasirinkimas rodyti „Voluinę“ neprivers jūsų nusisukti nuo festivalio. Ir dar kartą dėkojame už išsakytą kritiką, ji mums yra labai svarbi“, – sakė „Kino pavasario“ rengėjai.
Kaip praneša BNS, Lenkijos seimo nutartimi Voluinės tragedija yra pripažįstama „etniniu valymu su genocido požymiais“ – 1943 m. Voluinėje buvo nužudyta apie 100 tūkst. lenkų.
Lenkijos kino apdovanojimuose filmas „Voluinė“ buvo nominuotas 14-oje kategorijų, 9-iose iš jų pelnė prizus.
