Trumpametražis filmas, jei gerai ir kokybiškai sukurtas, gali suteikti tiek pat emocijų, kaip ir ilgametražė juosta, apie vis dar nuvertinamą kino žanrą kalba operatorius, režisierius Vytautas Katkus. Jo trumpametražis debiutas „Kolektyviniai sodai“ 2019 metais buvo pristatytas Kanų festivalio „Kritikų savaitėje“. Jam pritaria prodiuserė Klementina Remeikaitė, tvirtindama, kad trumpametražių filmų kūrimas nėra lengvas užsiėmimas, kurio imamasi neturint ką veikti. K. Remeikaitė prodiusavo Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje šiemet rodytą Lauryno Bareišos filmą „Atkūrimas“.
Abu filmai – „Kolektyviniai sodai“ ir „Atkūrimas“ – dalyvauja festivalio „Kino pavasaris“ konkursinėje programoje „Trumpas konkursas“. Juos galima išvysti namų kino platformose.
Trumpas filmas – natūrali pradžia
Trumpametražis filmas – visuomet ta pradžia, nuo kurios atsispiriama kuriant filmus, toks procesas – visiškai natūralus, įsitikinusi prodiuserė Klementina Remeikaitė. Ji priduria, kad kuo sėkmingesnis ir įdomesnis trumpametražis filmas, kuo geriau jis atskleidžia kūrėjų viziją, tuo didesnė galimybė sukurti puikų ilgo metro filmą. O patirtys kino festivalių atrankose ar apdovanojimai, prodiuserės teigimu, suteikia dar daugiau motyvacijos.
Debiutuojantis kaip režisierius, o ilgus metus dirbęs operatoriumi, Vytautas Katkus sako, kad jį itin džiuginantis dalykas šiandienėje kūryboje – darbas su tokia komanda, kokios nori: „Tiksliai nežinau, kaip būdavo anksčiau, bet dabar smagu, kad gali suburti, kokią tik nori komandą, ir dirbti ne tik su profesionalais, bet tuo pačiu ir draugais. Tai leidžia labiau pasitikėti vieni kitais.“
V. Katkus, kalbėdamas apie trumpametražius filmus ir juos lydinčius įvaizdžius, tvirtina, kad šio formato filmai verti tokio pat akylaus žiūrėjimo kaip ir ilgametražiai.
„Todėl puiku, jei trumpametražius filmus yra galimybė pamatyti būtent kino teatre. Visiškai nesvarbu, kad filmas trumpas. Jei jis gerai sukurtas, gali suteikti tokių pat emocijų kaip pilnametražis“, – įsitikinęs režisierius.
Filmo kūrimas – ne būrelis, kai nėra, ką daugiau veikti
Pasakodamas apie debiutinį trumpametražį filmą „Kolektyviniai sodai“, V. Katkus pabrėžia, kad juostos kūrimas susidėjo iš daugybės etapų. „Gavome finansavimą iš Lietuvos kino centro, tuomet ieškojome įvairių lokacijos variantų, buvo apvažinėta daug sodų, namų. Kuriant filmą svarbu viskas ir tu stengiesi, kaip tik gebi geriausiai“, – sako kūrėjas.
Anot K. Remeikaitės, labai svarbu pabrėžti, kad trumpametražių filmų kūrimas reikalauja ne mažiau resursų ir biudžeto nei ilgametražių.
„Reikia suprasti, kad trumpametražis filmas nesukuriamas nemokamai. Kad viskas būtų atlikta kokybiškai, reikia resursų, laiko, jėgų. Tai tikrai nėra būrelis ar užsiėmimas neturint daugiau ką veikti. Labai norisi, kad žmonės tai geriau suprastų“, – pabrėžia prodiuserė, taip pat dirbusi su tokiais filmais kaip Marijos Kavtaradzės „Man dvim keli“, Tito Lauciaus „Gyvatė“ ir kt.
Plačiau – naujame „Kino pavasario“ pokalbių epizode:
