„Jaunieji programeriai“ – iniciatyva, kurią antrus metus drauge su „Kino pavasariu“ vykdo nevyriausybinė organizacija „Meno avilys“ ir jos edukacinis projektas „Moving Cinema“. Susipažinkite su filmais, kuriuos išvysite kovo 19–balandžio 2 dienomis, ir ką apie juos kalba patys jaunieji programeriai Gintarė, Karina, Valentas, Inesa, Deividas, Ūla Danielė, Saulė, Danielius ir Laurynas.
Braziliška drama „Karštis“ (The Fever), rež. Maya Da Rin
Gintarė Švedaitė: šis filmas primena dokumentiką. Per jautrų siužetą, gamtos vaizdus ir garsus jis atveria žiūrovui naują, dar nepažintą Brazilijos čiabuvių gyvenimą: jų darbą, kultūrinę asimiliaciją, kartų skirtumus, o svarbiausia – namų ilgesį.
„Karštį“ jaunam žmogui rekomenduočiau dėl jo perteikiamos gyvenimo magijos, kylančios iš mūsų ryšio su gamta ir gimtuoju kraštu. Manau, jog jaunam žmogui ryšio su namais reikėtų pradėti ieškoti kuo anksčiau, nes taip asmenybės branda įgis daugiau prasmės.
Dokumentika apie genialų režisierių „Andrejus Tarkovskis: kinas kaip malda“ (Andrey Tarkovsky. A Cinema Prayer) , rež. Andrey A. Tarkovsky
Karina Gervytė: didingas grožis ir prasmė. Tikriausiai tai žodžiai, kuriais galime apibūdinti vieną paveikiausių filmų apie Kūrėją, atveriantį naują kino visatą kiekvienam stebinčiam šį dokumentikos šedevrą. Tai ne tik estetinį pasigėrėjimą sukelianti, bet ir nostalgiškos nuotaikos persmelkta kino juosta, leidžianti trumpam pasinerti į bene garsiausio rusų režisieriaus gyvenimą.
Valentas Aleksynas: A.Tarkovskis savo filmuose gilindavosi į kitų žmonių, neretai kūrėjų, vidinius pasaulius. Pagaliau mes turime galimybę ir patys artimiau susipažinti su bene garsiausiu XX amžiaus kino režisieriumi ir geriau suprasti jo nesenstančias idėjas. Ši dokumentika yra pripildyta pačiam A. Tarkovskiui būdingo simbolistinio polėkio, filosofijos ar net metafizikos, ir tai padės atrasti ryšį su šiuo kūrėju net ir visai naujai kartai.
Moderni Sofoklio kūrinio interpretacija „Antigonė“ (Antigone), rež. Sophie Deraspe
Inesa Šleževičiūtė: nors Sofoklio kūrinio „Antigonė“ siužetas daugeliui gerai pažįstamas, ši moderni klasikos interpretacija geba nustebinti aktualumu ir režisūriniais sprendimais. Pabėgėlių gyvenimo užkulisiai siekiant įsitvirtinti svetimoje šalyje, kova už teisingumą ir šeimos vertybes bei kalokagatijos idėjos susipina į rišlią, abejingų nepaliekančią ir įkvepiančią istoriją, kuri jaunam žmogui padeda ieškoti savosios vidinės Antigonės.
Dinamiškas 2019 m. lenkų hitas „Kristaus kūnas“ (Corpus Christi), rež. Jan Komasa
Deividas Ankudovičius: filmus vertinu pagal tai, kiek kartų mano širdis jo pabaigoje plaka greičiau nei pradžioje, kiek aš juo patikėjau ir ką aš dabar išsinešiu į gyvenimą. „Kristaus kūnas“ yra apie svajonės ir tikrovės nesutapimus. Ši lenkų drama yra apie kalinčio jaunuolio Danielio tikslą tapti kunigu. Skamba neįmanomai? Vis dėlto kai pagrindinis veikėjas yra drąsus ir impulsyvus, filmas visada nukelia jį į daug dviprasmiškų, nejaukių situacijų. Danielio išradingumas ir išsišokimas istoriją vysto, kol pats supranti, kad tapai tos įspūdingos, įtemptos psichologinės vieno žmogaus kovos su gyvenimu liudininku.
Ūla Danielė Kylli: pažįstamame blankiame kraštovaizdyje pinasi individualistinė vidinė drama ir kolektyvinės pasąmonės veikiamos bendruomenės gyvenimas. Juostoje drąsiu žvilgsniu tyrinėjama suklydusio jaunuolio moralė ir siekis gauti atpirkimą, kuriuo paremtos kaltės, blogio egzistavimo dėl gėrio, atleidimo temos. Ironija, tampanti filmo vedamąja mintimi, palieka daug vietos diskusijai, o šios vengia konservatyvia, krikščioniška pasaulėvoka užauginta sąmonė.
Komiškas kelio filmas iš Ukrainos „Neįgarsintos mintys“ (My Thoughts Are Silent), rež. Antonio Lukich
Saulė Augustinaitė: palikti įspūdį gali jau vien absurdiškai komiški visiems įsimenantys kadrai, tačiau tuo neapsiribojama. Per itin nejaukų humorą ir aukštesnį nei du metrai vaikiną režisierius perteikia ir daug kam aktualią tematiką, tokią kaip jauno žmogaus santykis su šeima ir kūrybinės kančios. Pagrindinio veikėjo kitoniškumas neabejotinai sudomins, o juokingas ukrainietiškos aplinkos panašumas į lietuvišką tik dar labiau privers žiūrovą susitapatinti su filmu. Tai bus ne tik smagi pramoga, bet ir filmas, kuris pasiliks su tavimi išėjus iš kino salės. Prisiminsi jį tiek bendraudamas su savo mama, tiek tada, kai nesiseka kūryboje ar gyvenimo kelio paieškose.
Danielius Karakorskis: tai yra tarsi šiuolaikinio jauno menininko paveikslas. Jis parodo ambicingo režisieriaus bandymą atrasti kelią sėkmės link. Režisierius analizuoja, koks svarbus ryšys tarp mamos ir sūnaus bei kaip lengvai jis gali palaužti žmogų, kai yra nesklandus. Subtilus filmo humoras pakels jūsų nuotaiką, o mintys apie menininko dalią visuomenėje privers susimąstyti.
Šiuo filmu „Jaunieji programeriai“ pasirinko pristatyti visą rinkinį. Kovo 21 d. 16.40 val. „Forum Cinemas Vingis“ vyks specialus filmo seansas kartu su „Jaunaisiais programeriais“.
Romantiškas atradimas iš Pietų Afrikos Respublikos „Žydras“ (Moffie), rež. Oliver Hermanus
Laurynas Vasys: būti pavadintam „moffie“ ⎯ didžiausias įmanomas pažeminimas 1981-ųjų Pietų Afrikos Respublikos šauktinių kariuomenėje. Ši intriguojanti autobiografinio romano ekranizacija žaviai vaizduoja tradicinio vyriškumo ir uždraustos meilės konfrontaciją, kai svajingi jausmai gimsta žiaurumo ir pavojaus akivaizdoje. Jaunas žmogus šiame filme gali atpažinti dvilypes pirmojo įsimylėjimo emocijas. Rekomenduoju pamatyti, kaip kiekvienam artimi jausmai – veržlumas, neaiškumas, neišsprendžiamumas – gali pasirodyti atpažįstami net visiškai svetimoje aplinkoje.
