Trys rumunų juostos „Du loterijos bilietai“ („Two Lottery Tickets“, rež. Paul Negoescu) herojai laimi didijį loterijos prizą, tačiau netrukus laimingasis bilietas dingsta. Tikėdamiesi geresnės ateities draugai surenka visas savo santaupas ir išsiruošia į kelionę ieškoti prarastojo bilieto. „Du loterijos bilietai“ – tai linksmas, pilnas netikėčiausių situacijų filmas.
Spalvingas ir vangus Amerikos peizažas atsiveria dramoje „Amerikos mylimoji“ („American Honey“, rež. Andrea Arnold), kurioje varginga, nieko prarasti neturinti paauglė prisijungia prie keliaujančių pardavėjų gaujos. Kartu jie vaikšto nuo durų prie durų ir pardavinėja žurnalų prenumeratas, dalinasi motelių kambariais, šėlsta vakarėliuose, geria, mušasi, klausosi garsios muzikos bei papildomai užsidirba apvogdami namus klientų, kurie šiuos neprotingai įsileido. „Amerikos mylimoji“, kaip ir jos nepritapėliai veikėjai, ištroškę naujų potyrių niekada nesustoja. Tai įspūdinga juosta, dekonstruojanti šių dienų amerikietišką kultūrą ir kvestionuojanti „amerikietiškąją svajonę“.
Juosta iš Tailando „Dramblys Popajus“ („Pop Aye“, rež. Kirsten Tan, Tailandas, Singapūras) pasakoja apie kadaise įžymų, dabar gyvenimu nusivylusį architektą Tamą. Jo paslaugos niekam nebereikalingos, garsiausias jo kurtas pastatas greitai bus nugriautas, o žmona nebejaučia jam tokių jausmų kaip anksčiau. Bankoko gatvėse sutikęs savo vaikystėje augintą dramblį, vyras išsiruošia į kelionę sugrąžinti šį draugą į mažą kaimelį, kuriame kartu užaugo. Kelionės metu Tana ir Popajus sutinka kitas pasiklydusias sielas, vis ieškančias tyros meilės ir draugystės. Nuoširdus, tačiau nesentimentalus, papuoštas lengvo siurrealizmo ir poezijos „Dramblys Popajus“ ilgam išliks atmintyje, o žiūrovai tiesiog negalės neįsimylėti dvi tonas sveriančios filmo žvaigždės.
„Trešnių skonis“ („Taste of Cherry“, rež. Abbas Kiarostami) – juosta, 1997 metais laimėjusi pagrindinį prizą Kanų festivalyje. Ponas Badis, turtingas vidutinio amžiaus vyras, važinėja Teherano priemiesčiais ir ieško žmogaus, kuris padėtų jam nusižudyti. Už didžiulę pinigų sumą šis žmogus turėtų užkasti Badžio kapą. Tačiau savižudybė Irane yra baisiausia nuodėmė ir kiekvienas pagrindinio herojaus sutiktas veikėjas turi savų priežasčių atsisakyti tokio prašymo. Irano kino grando A. Kiarostami pasakojama istorija yra itin lėta ir kontempliatyvi filosofinė kelionė, kurios centre – žmogaus gyvybės svarbos klausimas.
Septyni vaikai iš penkių žemynų, siekdami išsilavinimo, turi leistis į nuotykių bei rizikos kupinas keliones dokumentinėje juostoje „Palaukit mūsų“ („Not Without Us“, rež. Sigrid Klausmann). Pasauliai, kuriuose gyvena šie vaikai, yra tiek pat skirtingi, kaip ir būdai, kuriais jie pasiekia savo mokyklas – pėsčiomis, dviračiu, riedlente, ant asilo kupros, autobusu, metro ar valtimi. Skirtingai jie šneka ir apie savo viltis, svajones bei apie tai, kaip mato pasaulį. Jie kalba apie vaikų darbo, prostitucijos ir nusikalstamumo baimę, jaudinasi dėl žalos aplinkai ir karo. Jie dalinasi savo smalsumu ir alkiu žinioms bei pasakoja apie tai, kas jiems svarbiausia – draugus ir šeimą. Tai filmas apie mūsų planetos ateitį. Prie filmo, keliaudama į mokyklas drauge su skirtingų pasaulio vietovių vaikais, prisidėjo ir lietuvių režisierė Lina Lužytė.
Psichopatai, silpnavalės moterys, perdėtas smurtas, prarastas tapatumas - tai filmo „Laukinė širdis“ („Wild at Heart“, rež. David Lynch) pasaulis, kuriame viskas sugedę ir nekontroliuojama. Du įsimylėjeliai, Seiloras ir Lula, norėdami pabėgti nuo savo gyvenimų, išvažiuoja į beprotišką kelionę po Amerikos pietvakarius. Seiloras lygtinai paleistas iš kalėjimo, o Lulu bėga nuo savo šeimos, ypač motinos. Ta pati motina, nusivylusi dukters sprendimu pabėgti, pasiunčia paskui šią porelę samdomą žudiką. „Laukinėje širdyje“ Davidas Lynchas vaizduoja mūsų fantazijų dvilypumą: kai gauname tai, ko norime, šios fantazijos pavirsta kažkuo itin grėsmingu.
