„Prancūzų kino istorijos ištakos siekia neatmenamus laikus. Nuo brolių Lumière'ų, Naujosios bangos iki šių dienų mūsų kinas nuolat pateikia naujovių ir lieka ištikimas žiūrovams. Atvira užsienio filmų įtakai prancūzų kinematografijos pramonė pagal filmų eksportavimą ir šiandien pasaulyje užima antrąją vietą. Šalies režisierių kūrybiškumas ir didelis aktorių indėlis yra mūsų kino prekinis ženklas. Aš labai džiaugiuosi, kad festivalis „Kino pavasaris“, minėdamas savo dvidešimtąjį jubiliejų, paskyrė turtingą atskirą programą prancūziškam kinui“, – sako kultūros atašė Lysianne Caron.
House muzika
Melomanams šiųmetinis „Kino pavasaris“ paruošė ypatingą staigmeną – filmo „Mano vaikų tėvas“ režisierė Mia Hansen-Løve grįžta į ekranus su muzikine drama „Edenas“ (angl. Eden). Tai – pasakojimas apie house muzikos evoliucijos laikotarpį, kai susikūrė ir išpopuliarėjo kultinė elektroninės muzikos grupė „Daft Punk“. Neoficialioje biografijoje grupės narius pagaliau galima išvysti be jų koncertinėje aprangoje įprastų šalmų. Jie bendradarbiavo ir kuriant filmo garso takelį.
Vaikų teisės
Neatpažįstamai pasikeitusi filmo „Amelija iš Monmartro“ žvaigždė Mathieu Kassovitzas sukūrė pagrindinį vaidmenį šokiruojančioje, tikrais faktais paremtoje dramoje „Laukinis gyvenimas“ (angl. Wild Life). Tai istorija – apie Philippe’ą Fournierą, kuris laukinėje gamtoje slėpė sūnus nuo jų motinos ir civilizacijos. Kai vaikai po daugiau nei dešimtmečio buvo grąžinti mamai, drauge su mamos augintu broliu parašė autobiografiją. Remiantis šia knyga ir sukurtas „Laukinis gyvenimas“.
Nejaukiais emigrantų takais seka ir filmo „Viltis“ (angl. Hope) režisieriaus Boriso Lojkine’o kamera. Norėdami pasiekti Europos žemyną, filmo personažai – vaikinas iš Kamerūno ir mergina iš Nigerijos – susitinka viename iš afrikiečių suformuotų getų, kuriuose klesti smurtas ir išnaudojimas. Filmas – atvirai, be pagražinimų pasakoja Afrikos žmonių gyvenimo ypatumus.
Tikra meilės istorija
„Tai filmas apie mano mamą!“ – atsiimdamas „Auksinę kamerą“ už geriausią debiutą Kanų kino festivalyje viešai prisipažino vienas iš trijų filmo „Vakarėlių liūtė“ (angl. Party Girl) režisierių Samuelis Theisas. Kartu su kolegėmis jis sukūrė autobiografinę juostą apie savo motiną – šešiasdešimties metų šokėją Andželiką, kuri vis dar šėlsta vakarėliuose. Moters naujas mylimasis ryžtasi pakeisti jos gyvenimo būdą. Pagrindinį vaidmenį filme ir atliko režisieriaus S. Theiso motina Angelique Litzenburger.
Tvin Pyksas Bretanėje
Prancūzų kino provokatorius Bruno Dumont'as savo gerbėjams pateikė netikėtumą – daugiau nei trijų valandų trukmės komediją „Mažasis Kenkenas“ (angl. Li'l Quinquin). Iki tol komedijos žanro neišbandęs režisierius liko ištikimas sau – vaidmenis jo naujajame filme vėlgi kuria neprofesionalūs aktoriai. „Mažylis Kenkenas“ pasakoja apie mažame miestelyje vykstančius keistus nusikaltimus ir dar keistesnį juos narpliojantį policininką. Įtakingasis prancūzų žurnalas „Cahiers du Cinema“ įtraukė kūrinį į geriausių 2014 m. filmų dešimtuką.
Pavogtas Čaplinas!!!
Komedijos žanro ėmėsi dar vienas režisierius – filmo „Apie dievus ir žmones“ kūrėjas Xavier Beauvois. 1978 m. sausį nelegaliai Šveicarijoje gyvenę imigrantai iš Bulgarijos ir Lenkijos iškasė Chaplino kapą, paslėpė karstą, paprašė išpirkos ir net grasino nušauti aktoriaus sūnų Christopherį, tačiau buvo greitai sučiupti. Ši istorija įkvėpė režisierių sukurti filmą „Šlovės kaina“ (angl. The Price of Fame), kuriame epizodinį vaidmenį atlieka ir legendinio komiko sūnus Eugeneʼas Chaplinas.
Skraidymo magija
Prancūzų jaunosios kartos aktorė Anaïs Demoustier („Nauja draugė“, „Teresės nuodėmė“, „Jos“, „Gražus žmogus“) demonstruos savo talentus režisierės Pascale Ferran filme „Apie paukščius ir žmones“ (angl. Bird People). Oro uosto viešbutyje susitinka amerikietis verslininkas Garis ir prancūzė kambarinė Odrė, o jų kelius suveda netikėtas nutikimas ant viešbučio stogo. Jautri drama pasakoja apie šiuolaikinių žmonių vienišumą ir susvetimėjimą.
