Kovo 5 d. Kauno miesto kameriniame teatre surengtas išankstinis festivalio „Kino pavasaris“ seansas Kaune, kurio nepraleido ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis su širdies drauge Loreta. Politikas buvo apdovanotas organizatorių už nuolatinį dėmesį „Kino pavasariui“.
Kamerinė aplinka, nedidelė žiūrovų saujelė ir staigmena ne vienam lietuviui tapęs dokumentinėje kino juostoje „Silvana“ atvaizduotas kraštietės populiarumas Švedijoje.
Merginos tėtis kilęs iš Sirijos, o mama – iš Lietuvos, kurią Silvana paliko praėjus vos keleriems metams po gimimo. Save ji apibūdina kaip lesbietę, feministę ir antirasistinę panko reperę, Vincentą van Gogą repo pasaulyje.
„Sužlugdykim patriarchatą“, – šaukia hiphopo dainininkė Silvana Imam ant scenos, o minioje akimirksniu pakyla rankos. Jos dainų tekstai yra autobiografiški: apie seksualinę tapatybę, politiką ir imigrantės patirtį. Merginos tėtis kilęs iš Sirijos, o mama – iš Lietuvos, kurią Silvana paliko praėjus vos keleriems metams po gimimo. Save ji apibūdina kaip lesbietę, feministę ir antirasistinę panko reperę, Vincentą van Gogą repo pasaulyje, o Švediją laiko šlykščia šalimi, kur konservatyvi visuomenė kupina ksenofobijos. Būtent tą, kitą Švedijos pusę, ji ir bando atskleisti savo kūryba.
Filme užfiksuotas Silvanos kelias į šlovę nuo pirmųjų žingsnių 2014 m. Jame netrūksta ir intymių akimirkų iš asmeninio gyvenimo. Sekama jos meilės istorija su kita švedų feministe dainininke Beatrice Eli. Kai revoliucionierė popmuzikos pasaulyje susitinka revoliucionierę repo pasaulyje, gimsta tikrų tikriausia populiarumo bomba. Šios atlikėjos dar negirdėjusiems žiūrovams ji bus įkvepiantis atradimas.
Kino juostoje skamba žemaičių kalba
Kino juostoje rodomi vaizdai ir iš gimtosios Silvanai Plungės. 2016 m. atsiimdama geriausios švedų atlikėjos apdovanojimą, Silvana scenoje prašneko žemaitiškai.
„Šis filmas mane labiausiai įkvėpė. Silvanos kova už laisvę kalbėti, būti, kokia ji yra – neįtikėtina istorija. Matyti vaizdus iš koncerto, kai šalia plevėsuoja Sirijos, Lietuvos ir „Pride“ vėliavos, – tikras siurrealizmas. Silvana atvyks į Lietuvą ir susitiks su žiūrovais kovo 15 d.“, – pristatydamas filmą pirmadienio vakarą teigė „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška.
Pasak jo, kovo 15-ąją oficialiai prasidėsiantis 23-iasis „Kino pavasario“ festivalis šiemet pirmą kartą vyks net 11-oje miestų. Be didžiųjų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, filmus bus galima pamatyti Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Gargžduose, Anykščiuose ir Varėnoje.
„Norisi kokybišką meną vežti ten, kur tik yra žiūrovų. Patys ieškome naujų erdvių, kur tą kokybišką filmą galėtume parodyti. Štai atradome ir kamerinį teatrą. Tikimės, jog netrukus sugrįšime ir į atnaujintą „Romuvos“ kino teatrą“, – tikino A.Ramaška.
Išskyrė favoritus
Festivalio metu žiūrovai išvys daugiau nei pusantro šimto filmų, kuriuos pažiūrėti prireiktų 208 valandų. Siekdamas padėti nepasiklysti kino juostų gausybėje, A.Ramaška įvardijo keletą savo šių metų favoritų.
Atidarymo filmas „Sūnaus globa“ (Prancūzija). Pasak „Kino pavasario“ vykdomojo direktoriaus, tai aktualus bei įtaigus filmas, kurį sukūrė debiutuojantis režisierius.
Prancūzijoje kas 2,5 dienos nuo vyro rankos žūsta po moterį. Dažniausiai tai vyksta iškart po skyrybų. Tai rimta tema. Ir tai – pats stipriausias festivalio filmas.
„Filmas pasakoja apie vyrą ir moterį, kurie su advokatais sėdi pas teisėją. Ši turi priimti sprendimą dėl jų sūnaus globos. Kuomet kalba viena pusė, atrodo, kad kita – monstras. Ir atvirkščiai. Kuris gi iš jų yra monstras? Ar kas pagalvojo apie vaiko interesus? Filme – daug užuominų apie tai, ką mes galime padaryti kiekvienas, kad tokių konfliktinių istorijų būtų kuo mažiau. Skyrybų statistika visai nedžiugina. Prancūzijoje kas 2,5 dienos nuo vyro rankos žūsta po moterį. Dažniausiai tai vyksta iškart po skyrybų. Tai rimta tema. Ir tai – pats stipriausias festivalio filmas“, – pristatė A.Ramaška.
„Šventa vieta“ (Italija). Praėjusių metų „Kino pavasario“ žiūrovų favorito „Tobuli melagiai“ režisierius Paolo Genovese netruko sukurti dar vieną įdomių psichologinių peripetijų kupiną filmą. Bet šį kartą tai – ne komedija, o intriguojanti drama. Joje paslaptingas vyriškis, visada sėdintis prie to paties stalo, tame pačiame restorane „Vieta“, sako galįs išpildyti svarbiausią kiekvieno žmogaus troškimą. Tačiau už tai jis turi įvykdyti neįprastą paslaptingojo vyro užduotį. Žmonių ryžtas padaryti bet ką dėl savo svajonės verčia susimąstyti apie žmogiškumo ribas ir humanizmo grūdą, slypintį net ir savanaudiškiausiame individe.
„Šiame filme vaidina ne vienas „Tobulų melagių“ aktorius. Filmavimo maniera ta pati – veiksmas vyksta siauroje aplinkoje. Aplink vieną vyrą, kuris – neaišku kas: demonas, šarlatanas ar angelas. „Šventa vieta“ jau dabar – vienas populiariausių festivalio filmų“, – kitą favoritą pristatė A.Ramaška.
„Jūsų Vincentas“ (Lenkija). Pirmas pasaulyje pilno metro tapytas animacinis filmas. Kiekvienas iš 65 000 filmo kadrų buvo nutapytas vieno iš 125 profesionalių dailininkų. Taip iš Vincento van Gogo paveikslų pažįstamas pasaulis atgijo ekrane.
„Tai pirmas pasaulyje nutapytas filmas. Filmas, pasakojantis apie paskutines Vincento van Gogo gyvenimo dienas. Mini detektyvas, skirtas išsiaiškinti, kas iš tikro nutiko. Išskirtinis filmas, kurį privalu pamatyti“, – patikino A.Ramaška.
Lumière! (Prancūzija). Pasak „Kino pavasario“ atstovo, tai filmas – klasika, pristatantis pačio filmo gimimo procesą. Būtent broliai Lumière'ai išrado aparatą, kuris gali „sudėti“ judančius objektus. 1895 m. gruodžio 28 d. Paryžiaus „Grand Café“ įvyko pirmasis brolių Augusto ir Louiso Lumière'ų filmų seansas. Tą vakarą susirinko per trisdešimt smalsuolių. Kartu su komanda broliai susuko per 1 400 trumpų filmų, kurių epizodai buvo užfiksuoti visame pasaulyje. Tuo metu tai buvo vos 50 sekundžių filmukai. Apie darbuotojus, išeinančius iš fabriko, važiuojantį traukinį...
„Žiūrėdami pirmąjį pasaulio istorijoje filmą, žiūrovai alpo, griuvo, bėgo iš salės, galvodami, kad ekrane atvažiuojantis traukinys tuoj juos pervažiuos. Smagu pamatyti, kaip 1895 m. atrodė Maskva, Niujorkas, Vietnamas ir kt. miestai. Tai restauruoti dokumentiniai kadrai“, – pristatė A.Ramaška.
„Po medžiu“ (Islandija, Danija, Lenkija, Vokietija). Filmas, atvaizduojantis tradicinę kaimynų istoriją, dviejų šeimų, gyvenančių sublokuotame kotedže, konfliktą. Filmas, kaip tikina A.Ramaška, kuriame kartais bus nepatogu ir juoktis. Jis gausus juodojo humoro, kuris taip tinka lietuviams.
„Skandinavų ir lietuvių humoro jausmas sutampa. Lietuviai labai myli Islandiją, tad šis filmas, manau, bus vienas šių metų bestselerių. Filmo, kuris turi labai daug sluoksnių, kulminacija – neįtikėtina ir šokiruojanti“, – prisipažino A.Ramaška.
„Dabar tai jau man padėk, Dievuli!“ (Prancūzija, Belgija). Unikalus ir necenzūruotas dokumentinis filmas fiksuoja belgų teisėjos Anne Gruwez darbą, kuriam ji taiko netradicinę metodiką, stebėtiną šaltakraujiškumą ir humoro jausmą. Be viso to nebūtų įmanoma ištverti kasdieninių akistatų su įvairiausio plauko nusikaltėliais. Ji ramiai atverčia dviejų prostitučių nužudymo bylą, klausosi vaikžudės motinos išpažinties, ekshumuoja anksčiau įvykdyto nusikaltimo auką. Net kraupiausiose situacijose ji reaguoja lyg aštrialiežuvė komikė.
„Nežinau, kokiu būdu įkalbėjo filmo komanda ją filmuotis trejus metus. Šokiravo, kad pagrindinė herojė – žmogus, kurio negali nustebinti niekas. Jos humoras ir ciniškumas – protu nesuvokiamas. Kartu tai – ir labai juokinga“, – teigė „Kino pavasario“ atstovas.
„Ką žmonės pasakys?“ (Norvegija, Vokietija, Švedija, Indija). Filme, pasak A.Ramaškos, pateikiama Norvegijoje gyvenančios pakistaniečių šeimos istorija.
„Jei teko matyti „Mustanges“, tai patiks ir šis filmas. Jis pasakoja apie kultūrų skirtumus, kaip tai paveikia jaunus žmones. Filmo herojė – paauglė, susidurianti su vakarietiškąja kultūra. O namuose jos laukia griežtos musulmoniškos tradicijos. Kartą tėvas pamato dukrą darančią tai, kas jam atrodo amoralu, dėl ko sužinoję žmonės nebenorės eiti į jų šeimos parduotuvę, ir ištremia atžalą į Pakistaną. Tai begalo šokiruojanti bei jautri istorija“, – patikino A.Ramaška.
„Lenktyninkė ir gangsteris“ (Belgija, Nyderlandai, Prancūzija). Tai gangsterio ir jaunos, turtingos bei bebaimės lenktynininkės meilės istorija.
„Tai istorija apie meilę iš didžiosios M raidės. Tokia, kokia ji aprašyta Šventajame Rašte. Taip pat tai ir istorija apie karmą: kiekvienas blogas darbas sugrįžta bumerangu ir gali kirsti labai skaudžiai. Režisierius leidžia sau pažaisti filmo pabaigoje. Aktorių duetas – šiuo metu labiausiai aptarinėjama pora Prancūzijoje. Besifilmuodami jie tapo pora ir realiame gyvenime“, – patikino A.Ramaška.
„Terapija“ (JAV). Filmas nukelia į Folsomo kalėjimą Kalifornijoje. Viename jo kambaryje paprasti pašaliečiai dalyvauja keturias dienas trunkančiame terapijos kurse su sunkiausiais nusikaltėliais, nuteistais kalėti tris kartus iki gyvos galvos. Terapijos metu visi kambaryje esantys vyrai vienas po kito gilinasi į savo praeitį. Filme – autentiškas žvilgsnis į tai, kas vyksta už aukštų betono sienų.
„Šis filmas mane sukrėtė. Filmas vyrams ir apie vyrus. Vyrai irgi verkia. Terapijos metu išsiveržia tokios emocijos! Šį filmą labai svarbu pamatyti kiekvienam tėvui, kiekvienam sūnui, nes viskas gyvenime prasideda nuo tėvo ir sūnaus santykio. Vienas kalinys atvirauja, kad jo penkios kartos užaugo be tėvų. Todėl jis čia, todėl ir jo sūnus tikriausiai bus čia, kalėjime“, – pristatė A.Ramaška.
„Floridos projektas“ (JAV). Veiksmas nukelia į šalia greitkelio esantį motelį Floridoje, visiškai šalia „Disney World“ pramogų parko. Čia su maištinga mama gyvena šešiametė Muni, besimėgaujanti kiekviena diena „Magiškoje pilyje“, kurią prižiūri rūpestingas vadybininkas. Filmas, nominuotas oskarui už Willemo Dafoe vaidmenį jame. Lietuviams įdomu bus jį žiūrėti ir dėl lietuvės Barboros Bulbinaitės (Bria Vinaitė), „Kino pavasario“ metu atvyksiančios į Lietuvą.
„Tai šiuolaikinės Amerikos nepriklausomo kino šedevras, atskleidžiantis dabartinę realybę, kokia karta auga ir kaip ji tarpusavyje bendrauja“, – pristatė „Kino pavasario“ vykdantysis direktorius.
