„Greiti įvarčiai“ („Short Plays“) – 32 trumpametražiai filmai apie futbolą, sukurti režisierių iš viso pasaulio. Projekto sumanytojas Meksikos režisierius Danielis Grueneris, Tarptautiniame Kartagenos filmų festivalyje 1996 metais gavęs geriausio režisieriaus apdovanojimą, pasikvietė filmų kūrėjus iš tokių šalių kaip Brazilija, Portugalija, Marokas, Tailandas, Norvegija, Rusija, Ispanija, Kolumbija, Italija, Japonija, Pietų Korėja, Panama, Palestina, Čilė, Urugvajus, Ekvadoras, Kroatija, Belgija, Bolivija, Eritrėja bei Argentina. Filmas buvo sukurtas prieš 2014 metų Pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje. Jo tikslas parodyti, kad nepaisant skirtingų kultūrų, šis sportas yra populiariausias pasaulyje. Kiekvieno trumpametražio trukmė nuo 1 iki 5 minučių, o pagrindinė kalba – futbolo kalba, egzistuojanti šios sporto šakos aistruoliams nepriklausomai nuo rasės ar tautybės. Pats idėjos autorius Danielis Gruneris, pristatydamas filmą sakė, kad kurdamas jautėsi lyg didelės komandos vadas, kuris kiekvienam jos nariui stengėsi duoti kiek įmanoma daugiau laisvės. Taip gimė skirtingi ir įdomūs sprendimai pristatantys skirtingas šalis ir tą pačią aistrą.
Barselonos futbolo komandos gerbėjai sukluskite. Ispanų režisierius Álex de la Iglesia sukūrė filmą „Messi“ apie vieną garsiausių šių dienų futbolininkų Lionelio Messi kelią į šlovę nuo vaikystės (kai berniukui buvo diagnozuotas augimo sutrikimas) iki šių dienų šlovės. Tai dalinai filmas, dalinai dokumentinė juosta, kurioje taip pat išvysite tokias pasaulio futbolo žvaigždes, kaip Diego Maradona, Gerardas Pique, Javieras Mascherano, Alejandro Sabella ir kt. Juosta buvo filmuota Buenos Airėse, Rosarijuje bei Barselonoje. Scenarijaus autorius bei naratorius – buvęs Argentinos futbolininkas Jorge Valdano. Filme taip pat atskleidžiamos pikantiškos detalės iš Messi gyvenimo. Jį pažiūrėję sužinosite, kaip jis švenčia įvarčius, kokius ypatingus santykius turėjo su savo senele ir daug kitų pikantiškų detalių iš pasaulio futbolo žvaigždės gyvenimo.
Jaunas lietuvių kilmės režisierius Samas Blairas režisavo trumpametražį filmą „Maradona. 1986 metai“ („Maradona '86“) apie Argentinos futbolininko Diego Armando Maradonos vidinį pasaulį, ir, žinoma, 1986-ųjų Pasaulio futbolo čempionato šlovę. Gebėjimas kontroliuoti kamuolį, aikštę ir visą turnyrą amžiams įrašė Maradonos vardą į futbolo istoriją. Pristatydamas šį filmą režisierius prisipažįsta, jog kūrė jį ne todėl, kad yra Diego fanas, bet todėl, kad visada turėjo prieštaringų jausmų apie šį futbolininką. Režisuodamas S. Blairas stengėsi atsiriboti nuo savo asmeninio požiūrio ir pamatyti Maradoną kitų akimis, taip atsisakydamas savo prieštaravimų. Tai – tarsi himnas, įkūnijantis agoniją, šlovę bei romantiką.
Labiausiai iš šių filmų išsiskiria Amerikos režisieriaus Gabe'o Polsky „Raudonoji armija“ („Red Army“). Tai vienintelis filmas apie ledo ritulį, patekęs į Kanų festivalį. Jame ironiškai pasakojama apie Sovietų Sąjungos ledo ritulio nenugalimą svajonių komandą, kuri neoficialiai buvo vadinama „Raudonąja armija“. Net ir nemėgstantiems ar nesuprantantiems ledo ritulio juosta bus puiki edukacija apie Sovietų Sąjungą, o kiek vyresniems – prisiminimai kokioje sistemoje dar visai neseniai gyvenome. Todėl rekomenduojamas net trims kartoms: seneliams, tėvams bei vaikams.
