Ambicingas, humaniškas ir dažnai šokiruojantis kinų menininko ir režisieriaus Ai Weiwei filmas „Migruojantys žmonės“ („Human Flow“, Kinija) – tai žvilgsnis į migracijos krizę visame pasaulyje. Su savo komanda režisierius keliauja į tokias šalis kaip Sirija, Irakas, Mianmaras, Bangladešas, Palestina, Jordanija ir kalbina šeimas, įstrigusias benamių pasaulyje, bėgančias nuo karo ir bado. Pasinaudodamas dronu Ai Weiwei iškelia savo kamerą į orą, kad užfiksuotų vargingose stovyklose susispaudusius pabėgėlius, primenančius skruzdėles, tačiau tai tikri žmonės, gyvenantys didžiuliame pavojuje, nepuoselėjantys didelių ateities vilčių. Seansas – kovo 27 d.
Mirtinai sergantis vyras kontempliuoja savo mirtingumą Anuchos Boonyawatanos meditaciniame filme „Malila: atsisveikinimo gėlė“ („Malila: The Farewell Flower“, Tailandas). Pavadinime esantis žodis „Mali“ reiškia jazminą, o „la“ – išvykimą arba atsisveikinimą. Anucha suteikia žiūrovams galimybę pajusti, ką reiškia būti budistų vienuoliu. Jos kuriamos scenos išsiskleidusios kaip milžiniški medžiai, kviečiantys mus sėdėti po jų tyliu šešėliu, nešališkai stebėti gyvenimą bei mirtį ir medituoti. Tai poetiška meditacija apie gyvenimą, mirtį, atsiskyrimą ir grožį. Seansai: kovo 27 ir 28 d.
Trečiasis režisieriaus Mouly Suryos filmas „Žudikė Marlina: keturių veiksmų istorija“ („Marlina the Murderer in Four Acts“, Indonezija) yra būtent tai, ką sako jo pavadinimas, feministiškas keršto vesternas pasakojamas keturiais veiksmais: vagystė („the robbery“), kelionė („the journey“), prisipažinimas („the confession“) ir gimimas („the birth“). Rūsti, tačiau stilinga keršto fantazija, atsiskleidžianti nuostabiai nufilmuotoje agrarinėje Indonezijoje. Seansas – kovo 28 d.
Dipeshas Jainas nukels žiūrovus į tamsius ir vingiuotus Naujojo Delio gatvių labirintus psichologinėje ir šiek tiek siurrealioje dramoje „Šešėliuose“ („In the Shadows“, Indija). Juostos centre – su realybe ryšį prarandantis paranoikas. Kamuojamas sunkios vaikystės prisiminimų jis užsibrėžia apsaugoti šalia gyvenančius vaikus nuo panašių patirčių. Tačiau kaimynų šnipinėjimas priveda jį prie šizofreniją primenančios būsenos.
Galbūt įspūdingiausias Pietų Korėjos debiutas šių metų tarptautiniame Busano kino festivalyje – linksma ir verčianti susimąstyti juosta „Mikrobūtis“ („Microhabitat“, Pietų Korėja), pasakojanti apie 31-erių metų namų šeimininkę Miso. Šalyje pakilus kainoms, užuot atsisakiusi kasdienio malonumo – pakelio cigarečių ir stiklo viskio, Miso atsisako gyvenamosios vietos ir pradeda „trintis“ pas senus koledžo draugus. Tačiau kiekvienas šių turi tam tikrų aplinkybių, neleidžiančių Miso užsibūti. Seansas – kovo 28 d.
Trumpametražio filmo „Didysis Buda“ režisierius Huang Hsin-Yao pristato papildytą ir patobulintą šio filmo „plius“ versiją savo pilnametražiu naratyviniu debiutu „Didysis Buda+“ („The Great Buddha+“, Taivanas). Tai kandi satyra apie mažo miestelio korupciją, triukšmingai juokinga ir nepaprastai liūdna odė nematomiems Taivano žmonėms. Seansas – kovo 28 d.
„Kino pavasario“ žiūrovams puikiai pažįstamas lėtojo kino meistras Lavas Diazas sugrįžta į festivalį su roko opera „Šėtono laikas“ („Season of the Devil“, Filipinai). Beveik 4 valandas trunkanti juosta, įvardyta kaip „antimiuziklas“, yra viena trumpiausių šio gigantiško režisieriaus kūryboje. Nors filmo žanras gali sudaryti naujos krypties įspūdį, žiūrovai netruks suprasti, kad Diazas terminus „rokas“ ir „opera“ suvokia itin idiosinkratiškai.
Greitas, itin smagus, nuostabiai animuotas, kupinas smurto ir prisodrintas hiphopo bei dubstepo garsų, Japonijos ir Prancūzijos koprodukcijos rezultatas – „Mutafukaz“ („Mutafukaz“, Japonija, Prancūzija) . Beprotiška istorija, vykstanti distopiniame „Tamsios mėsos mieste“ („Dark Meat City“), prisiliečia prie visko, įskaitant ekonominę nežinomybę, terorizmą, daugiakultūriškumą, globalinį atšilimą, taip pat šiuolaikinio urbanistinio gyvenimo egzistencinį nerimą. Seansas – kovo 29 d.
Įkvėptas tikrų, neatskleistų išprievartavimų, nufilmuotas niūriu natūralizmu ir permirkęs trilerio žanru „Tyli migla“ („Silent Mist“, Kinija) įtrauks žiūrovus į šių dienų Kinijos visuomenės realybę, jos ritmiškumą ir rutiną, mažų miestelių bendruomenėse augančią godumo, valdžios ir korupcijos įtaką. Savo fatalistiška pasaulėžiūra, lėtai judančiu naratyvu ir ilgais kadrais režisierius Zhang Miaoyan tiria tai, kas ypač aktualu šių dienų pasauliui – seksualinės prievartos aukų išgyvenimus. Seansas – kovo 29 d.
