Penktadienio vakarą Kaune „Romuvos“ kino salėje pristatytas dviejų kauniečių keliautojų filmas „Laimingi žmonės“, pasakojantis apie gyvenimą Kolumbijoje.
Tačiau filmo autoriai pasirinko ne paprastą dokumentinį pasakojimą ar šalies vaizdus, o vietos žmonių mintis apie laimę. Todėl viso filmo kelias – keliautojų sutiktų žmonių pasakojimai apie laimingiausias savo gyvenimo akimirkas.
Kūrėjai kalbino ir buvusį Kolumbijos sostinės Bogotos merą Antaną Mockų.
„Europietiška bendruomenė yra parengta kaltės, baimės ir gėdos pagrindu. Jei taip būtų Kolumbijoje – mums tektų statyti daug kalėjimų, ir jie būtų pilni žmonių“, – filme kalbėjo A.Mockus.
Kino filme žmonės kalba ir apie mirtį, kuri šioje šalyje nėra suvokiama taip dramatiškai, kaip įprasta europiečiams.
Savo požiūriu į laimę dalijasi skirtingi žmonės – mergina, kuri, būdama dvylikos metų, pastojo, o praradusi kūdikį tapo prostitute, buvęs Kolumbijos karys.
Neatsiejama Kolumbijos dalis yra ir ugningi šokiai, kurių nuo vaikystės mokosi ir vaikai. Prieš filmo peržiūrą rumbą ir bačatą salėje sušoko pora, o vienas iš šokėjų – šiuo metu Vilniuje gyvenantis kolumbietis.
Filmo kūrėjai Kolumbijoje praleido penkias savaites, dauguma filmuotų vaizdų – iš neturistinės Kolumbijos.
„Istorijų mes neieškojome, jos ateidavo pačios. Mes važiavome be išankstinio plano, neturėjome nusistatymo, ką darysime, bet vienas dalykas įsiminė – mes sutikdavome tuos žmones, kuriuos ir reikėjo sutikti“, – sakė filmo kūrėjai.
I.Škėrys pasakojo, kad pirmą kartą į Kolumbiją jis nuvyko prieš trejus metus. Tada jam teko susipažinti su A.Mockumi, o pati šalis sudomino savo kultūra, gyvenimo būdu ir žmonėmis, kurie gyvena ir džiaugiasi.
„Tada grįžau ir pasakiau Ridui, kad reikia kažką daryti. O jis atsakė, kad darom“, – pasakojo I.Škėrys.
Pasak kūrėjų, laimė slypi mumyse, ir reikėtų pagalvoti, ar šalia mūsų esantis žmogus yra laimingas ir gal mes galėtume prisidėti prie laimės.
„Tai, ką pamatysite, yra tikras gyvenimas – nesinorėjo nei pagražinti, nei pabloginti. Rodome tai, ką pamatėme per tas penkias savaites, kurias ten praleidome. Ir jei kas nors norėtų vykti į Kolumbiją – kreipkitės, mes mielai padėsime“, – sakė I.Škėrys.
„Laimingi žmonės“ baigiasi trumpu pasakojimu apie du demonus, svarstančius, kur paslėpti laimę. Ją galima įkalinti aukštame kalne arba vandenyje, tačiau žmonės ją ras. Todėl geriausia laimę paslėpti pačių žmonių viduje – čia ją rasti sunkiausia.