Vyriausybė 9 proc. PVM lengvatą aptarnaujantiems sektoriams davė kaip subsidiją nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, iki tol tarifas siekė 21 proc.
„Kino teatrai buvo pirmieji į kuriuos prasidėjus pandemijai valdžios atstovai rekomendavo nekeliauti, ar apribojo veiklą, paskutiniesiems leido ją atnaujinti, tikriausiai būsime vėl paskutinieji, kurie grįš į prieš pandeminį verslo lygį“, – apie kino teatrų sektoriaus nūdienos nuotaikos sako „Multikino“ kino teatro rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas.
Jo teigimu, PVM lengvata leistų greičiau atsigauti ir kino teatrams, ir filmų kūrėjams, platintojams, kuriems pandemija taip pat stipriai smogė: „Mes kalbame ne apie didesnį pelną šiuo metu, apie vis dar kiek mažesnį nuostolį.“
„Kai kuriems kino teatrams 12 proc. PVM sumažinimas tarp 9 ir 21 proc. – vienintelis pajamų garantas, kompensuojantis infliaciją. Apie pelnus jau esame pamiršę 2,5 metų. Kalbame bent jau apie nulinių balansų siekiamybę, – sako „Forum Cinemas“ direktorius Gintaras Plytnikas. – Mokesčių atidėjimai, paskolos išlikimo problemos nespręs, reikalinga pagalba. Prašome Seimo ir Vyriausybės atsižvelgti į specifinę sektoriaus proiblematiką ir palikti bent jau PVM lengvatą 2023-iesiems. Tai ženkliai palaikytų išgyvenimo perspektyvas.“
Kino teatro „Cinamon“ atstovės Asta Norvilienės teigimu, PVM lengvatos išlaikymas kino bilietams ir teatrų kavinėms – žūtbūt reikalingas, kad kino paslauga esant ekonominei recesijai liktų prieinama vartotojams: „Juk kinas – ne tik laisvalaikis, tai gerų emocijų kūrimo dirbtuvės, kur susirenkame poilsiui su savo artimaisiais ir draugais.“
Išlaidos elektrai augo iki 10 kartų
Praėjusių metų liepos mėnesį įsigaliojusi PVM lengvata kino bilietams, leido sektoriui sulėtinti paslaugų kainų kėlimą ir išlikti konkurencinėje kovoje. Tačiau nors tai ir buvo gera paskata, bet dėl sumažėjusių žiūrovų srautų, kur iki šiol kino teatrų lankomumas siekia tik 70 proc. viso buvusio 2019 m. srauto, patirtų nuostolių, kurie siekia jau 3 mln. eurų kompensuoti nepavyko.
Per pastaruosius metus kino teatrų kaštai augo eksponentiškai – atlyginimai 25 proc., paslaugos (patalpų valymas, apsauga, techninė priežiūra ir kt.) nuo 50 iki 150 proc., patalpų nuoma nuo nuo 5 iki 15 proc. Tačiau be visa to, kino teatrai sulaukė dar vieno smūgio – energetinių išteklių brangimo – elektros suvartojimo kaštai išaugo nuo 4 iki 10 kartų.
G.Plytniko teigimu, elektros sąskaitų tema bus aktuali visus ateinančius metus, nes kaina vis dar nėra aiški planuojant 2023 metų valstybės biudžetą, bet aišku viena – šios išlaidos kai kur viršija patalpų nuomos išlaidas. Tuo tarpu, „Cinamon“ kino teatro atstovė neslepia, kad sektorius šiuo metu yra nepavydėtinoje situacijoje.
„Liepos mėnesį skaičiuojame 4 kartus padidėjusias išlaidas elektrai, rugpjūtį – 6,5 karto ir elektros sąskaita jau buvo keliais tūkstančiais didesnė nei nuoma. Kai kurių produktų, be kurių kino pramoga prarastų pusę žavesio, tokių tokių kaip spragėsiai, jiems kepti reikalingas aliejus per metus įsigijimo kainos kone padvigubėjo“, – teigia A.Norvilienė.
„Multikino“ rinkodaros vadovas R.Bilinskas primena, kad be augusių elektros kainų, įvairios paslaugos taip pat augo: „Turime ir du ir tris kartus išaugusių sąskaitų, lyginant su tomis pačiomis paslaugomis ar prekėmis skirtomis mūsų veiklai, vasaros pradžioje. Atlyginimų augimas kitiems metams taip pat planuojamas, norisi tai padaryti drastiškai nedidinant kainų, tikimės būsime išgirsti.“
Bilietų kainų nekėlė
Skirtingai daugelis kitų sektorių, kurie kėlė kainas bene dvigubai, kino teatrų bilietų kainos nuo 2019 m. augo tik 9 proc. – 5,43 iki 5,92 euro. Pasak A.Norvilienės, popandeminiu laikotarpiu bilietų kainos nebuvo keliamos, nes kino teatrai nestokojo noro kuo greičiau žiūrovus sugrąžinti į kino sales.
„Norėjome, kad jie vėl pajustų, ką reiškia žiūrėti kiną kartu, kai visa salė kvatodamiesi ar nustėrdami iš netikėtumo patiria tikrą filmo didžiuosiuose ekranuose žiūrėjimo malonumą. Suprantame, kad bilietų kainų padvigubinimas ne tik, kad neišspręstų problemos, bet tik sumažintų žiūrovų skaičių“, – teigia ji.
