Sakartveliečių režisieriaus Zaza Khalvashi filmas – tai moderni pasaka, kurioje persipina senovės sakartveliečių mitų elementai. Jauna mergina Namė perima seną šeimos darbą – prižiūri gydomųjų galių turintį šaltinį. Visi trys vyresnieji jos broliai jau seniai pasuko skirtingais keliais ir vienintelė Namė kartu su tėvu tęsia šeimos tradiciją. Taučiau rūke paskendusio kaimelio ramybę pamažu pradeda drumsti šiuolaikinis pasaulis.
Režisieriaus teigimu, „Namė“ yra filmas apie tylą, kuriame išryškėja modernaus ir tradicinio gyvenimo jungtis. „Aš gyvenu kalnų kaimelyje. Vieną rytą išeidamas į balkoną pamačiau medžio šaką, padengtą pirmuoju sniegu. Kai išlindo saulė, sniegas pradėjo tirpti. Krentantys lašai sukūrė nuostabų garsą. Tada aš nusprendžiau, kad noriu sukurti filmą, kuris galėtų paaiškinti tylą ir tai, kaip garsas aidi tokioje aplinkoje“, – apie filmo idėją pasakojo režisierius.
Filmuodamas „Namę“, režisierius daugiausia dirbo su neprofesionaliais aktoriais, tarp kurių ir pagrindinį vaidmenį įkūnijusi Mariska Diasamidze.
Prie filmo kūrybos prisidėjo ir lietuvių kūrėjai – garso režisierius Jonas Maksvytis ir dainininkė Jurga Šeduikytė, kurios sukurta muzika panaudota filme. Vaizdo post-produkcijos darbus atliko „Madstone“, garso – „UP Records“.
Filmo gamintojai BAFIS (Sakartvelas) ir Tremora (Lietuva). Filmą finansavo Sakartvelo nacionalinis kino centras ir Lietuvos kino centras.
