Puikiai startavo užkibusių „kietakiaušių chebrai“ skirta apsirūkiusi komedija „Marihuanos ekspresas“, sukūrenusi solidžias 85 tūkst. Lt pajamas.
Mažiau nei įprasta sumažėjo „Mano geriausio draugo merginos“ apetitas, kas liudija, kad nešvanki anti-romantinė komedija įtiko Lietuvos publikai. Stabilumą demonstruoja antrą kartą šiemet pas mus užsukę skaitymo ir deginimo specialistai brolyčiai Coenai, kurie jau kitą savaitgalį su kretiniška komedija „Perskaityk ir sudegink“ pagerins dramos „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ pasiekimą.
Bet labiausiai noriu pasidžiaugti pirmą kartą į komercinį repertuarą patekusios Giedrės Beinoriūtės sėkme ir „Balkono“ pakylėtu debiutu net ketvirtoje vietoje. Nostalgiškasis ir mažytis lietuviškas filmelis nusileido tik aršiausiems Holivudo monstrams, kurie šaudė, gaudė, mylėjosi ir rūkė žolę didesnėse salėse.
„Balkonas“ dar kartą įrodė, kad tvarkingai „iškomunikuotas“ ir pristatytas tautai nacionalinis kinas gali konkuruoti su delegatais iš užsienio. Tai yra puiki pamoka „Kolekcionierės“ prodiuseriams, kurie stebėtinu abejingumu tiesiog sužlugdė vieną iš geriausių lietuviškų filmų. Niekaip nesuprantu ir nerandu atsakymo, kodėl dvi „Sidabrinės gerves“ iškovojęs kūrinys buvo išmestas į repertuarą lyg nemylimas ir niekam nereikalingas vaikas.
Galbūt kažkam ir nepatiks tokia išvada, bet skaičiai byloja gryną tiesą: Giedrės Beinoriūtės filmas per 4 dienas surinko 44 tūkst. Lt, o Kristinos Buožytės drama nuo gegužės pradžios susikolekcionavo tik 14 tūkst. Lt. Sukurti gerą ir apdovanojimų vertą filmą neužtenka. Dar reikia pasirūpinti, kad žiūrovas norėtų ateiti į kiną ir žinotų, kur gali pamatyti repertuaro naujieną.
PS.: Aš taip pat laipiojau namo per balkoną iš kaimynų buto, kai į mokyklą išeidavau be raktų.
