Tas kartus juokelis paskatino filmų kūrėją, tapusį pirmuoju bulgaru, patekusiu tarp pretenduojančių gauti „Oskarą“, susimąstyti. Prieš dešimtmetį Europos Sąjungos valstybe nare tapusi Bulgarija nuo komunizmo žlugimo neteko penktadalio savo gyventojų.
„Mūsų buvo devyni milijonai, kai griuvo siena. O dabar mūsų yra maždaug penki milijonai. Ir nebuvo jokio karo“, – agentūrai AFP sakė režisierius.
Oficialūs duomenys rodo, kad Bulgarijos gyventojų skaičius yra arti septynių milijonų. Tačiau S.Komandarevas teigia, kad šie skaičiai yra ginčytini, nes neatsižvelga į tai, kad milijonai bulgarų didžiąją metų dalį dirba užsienyje.
Tačiau koks ten bebūtų skaičius, ekspertai sutaria, kad Bulgarija veikiausiai gali tapti greičiausiai mažėjančia pasaulio šalimi.
Taksi vairuojantys kunigai
Todėl S.Komandarevas sumanė sukurti filmą, panašų į „Kenterberio pasakojimus“, apie dingstančius bulgarus; jame sostinės Sofijos taksi vairuotojai ir jų keleiviai pasakoja savo istorijas.
Per vieną dieną ir naktį nufilmuotame filme „Kryptys“, arba „Sofijos taksi“, kaip jis yra vadinamas keliose šalyse, taksi vairuotojais dirbantys mokytojais, verslininkais ir net kunigas pasakoja apie tai, kaip mėgina sudurti galą su galu.
„Sofijoje yra trys kunigai, vairuojantys taksi, – sakė S.Komandarevas. – Visi, kas prarado darbą arba gauna labai mažą atlyginimą, kaip mokyklų mokytojai ir akademikai, naktimis vairuoja taksi. Šie žmonės mato tikrąjį gyvenimą gatvėse, o ne tik tą, kuris rodomas per televiziją.“
Istorijos pradžioje S.Komandarevui anekdotą pasakęs taksistas buvo Bulgarijos mokslų akademijos branduolinės fizikos profesorius, kol per „nesibaigiantį perėjimą“ prie rinkos ekonomikos, Bulgarijoje trunkantį jau 27 metus, jis neteko darbo.
„Mes, rodos, jau kelis gyvenimus laukiame tos nematomos rinkos rankos, kuri visiems kažko duos“, – sakė S.Komandarevas, kurio filmas „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas yra už kampo“, sulaukė tarptautinės sėkmės.
„Mes praradome savo socialinės apsaugos sistemą ir švietimo sistemą. Nepuoselėju nostalgiškų jausmų komunizmui – džiaugiuosi, kad jis pasibaigė, tačiau mes sunaikinome tuos dalykus, kuriuos turėjome išsaugoti“, – mano bulgarų režisierius.
Jo teigimu, skurdžiausia ES narė „nuo totalitarizmo perėjo prie ekstremalaus kapitalizmo“.
Jo teigimu, skurdžiausia ES narė „nuo totalitarizmo perėjo prie ekstremalaus kapitalizmo“.
„Klausantis žiniasklaidos, susidaro įspūdis, kad viskas yra puiku. Mes priklausome ES! Tačiau realybė yra ta, kad žmonės gyvena vis skurdžiau, išsilavinimo lygis krenta, o vyresnio amžiaus žmonės gyvena baisiai“, – sakė S.Komandarevas.
„Nuolatinis buvęs komunistinis“ elitas
S.Komandarevas sako, kad jo filme rodomas „perėjimo“ kelias būdingas ne tik Bulgarijai, bet ir kelioms Rytų Europos šalims.
„Kino biblija“ laikomas žurnalas „Variety“ šį filmą pavadino puikiai atskleidžiančiu tai, kaip bulgarai yra paliekami likimo valiai. Jis gyrė „didelį tikslumą ir ironišką humorą“.
Jau ne pirmą kartą S.Komandarevas savo filme kalba apie Bulgarijos bėdas. 2010 metais sukurtame dokumentinis filme jis palietė tuštėjančių kaimų temą, papasakojęs apie bendruomenę, kurios visos moterys išvyko į Italiją prižiūrėti senukų.
Kitame savo filme jis palietė migracijos krizės temą. Jame pasakojama apie buvusi pasienietį, kuris padeda pabėgėliams iš Sirijos nelegaliai patekti iš Turkijos į Bulgariją.
Jis mano, kad Bulgarijai labai reikia „realaus atsinaujinimo“.
Dėl tokio savo požiūrio 51 metų S.Komandarevas ne kartą ragintas eiti į politiką. „Manęs jau kelis kartus to prašė, tačiau aš visuomet atsisakau. Mano filmai yra mano stiprybė. Prieš dešimt metų buvau didesnis optimistas nei dabar“, – sakė režisierius.
Jis mano, kad Bulgarijai labai reikia „realaus atsinaujinimo“.
„Priklausiusieji komunistiniam elitui vis dar tebėra valdžioje. Arba jų šeimos turi didelės ekonominės galios. Jie apsisuko ant kulnų 180 laipsnių ir dabar pasisako už rinkos ekonomiką. Tačiau tai tie patys žmonės ...“, – sakė bulgarų kino režisierius.
