Jau septynios vakaro ir aš vėl pradedu nerimauti, kad po darbo negrįžta tėvas. Viduryje lovos guli didelis meškinas, kuri apsikabinu ir prisimenu, kaip buvo gera būti vaiku ir tikėti, kad mano meškis gyvas ir tikras. Tėvas tikriausiai vėl maukia su kitais vairuotojais garaže, pareis girtas, nukris ant grindų ir man vėl teks vilkti jį į lovą. Jeigu negrįš iki devynių – eisiu ieškoti, nes kartais jį randu besivoliojantį kur pakelėje. Dar palauksiu, nes man baisiai gėda vesti jį per miestelį namo.
Grįžta linguodamas. Sėdi virtuvėje. Netrukus pareis mirtinai pavargusi mama ir prasidės barniai. Aš imu vėl ir vėl lyg motina priekaištauti tėčiui. Jis atsisuka į mane, ilgai spokso tamsoje girtomis akimis ir kerta:
– O tu žinai, kad esi nenormalus? Vis ateini pas mane į darbą ir kolegos iš manęs juokiasi. Man gėda, kad turiu tokį sūnų.
Uždaro duris ir išeina į savo kambarį, nukrenta su visais drabužiais į lovą ir knarkia. Tėčiui manęs gėda... Aš kažkuo esu labai kaltas, esu ne toks, koks turėčiau būti. Koks aš turėčiau būti? Jeigu mano meškinas būtų tikras meškinas, tikriausiai man pasakytų. Ech, mano meški.
Šis prisiminimas – tikras. Tikras ir mano tėvas, ir mano meškinas. Manęs nereikia ginti, tačiau dažnai susimąstau, kaip apginti tėtį nuo jo pašaipių kolegų. Ištvermė atsiranda tada, kai reikia padėti ne sau, o tam kurį myli. Noriu likti nežinomas, nes tėtis man yra brangus.
Manau, kad tokiose situacijose, kai tavęs gėdijasi tėvai, labai svarbu neprarasti savivertės, nes dažnai pasijuntu tokiu, kuris leidžiasi nustumiamas į pakraštį. Jaučiu, kad tėvų nepagarba savo vaikui pažeidžia visą žmogaus ateitį. Gali būti, kad LGBT žmonės, kurie paauglystėje patyrė savo tėvų panieką, subręsta pažeidžiamais ir neryžtingais. Sunkiai suranda draugų ir lieka uždarais vienišiais.
Spalio mėnesį vyksiantis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ žiūrovams pristatys specialią dokumentinio kino programą „Kokia tavo istorija?“ skirtą diskrimacijos temai. Siekdami atskleisti įvairias diskriminacjos išraiškas, kviečiame skaitytojus dalintis savo istorijomis ir padėti kitiems peržengti tylos ribą.
Atsiųskite savo istoriją elektroniniu paštu.
Jei manote, kad susidūrėte su diskriminacija, siūlome kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Skundą galima pateikti užpildant skundo formą internete, išsiuntus ją įprastu ar el. paštu, faksu ar tiesiog atnešus į Tarnybos būstinę.
