„Peržvelgėme kelerių metų dokumentus, raštus ir filmo „Laiškai Sofijai“ prašymo dėl filmo finansavimo neradome“, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.
Šį filmą pastatęs britų režisierius Robertas Mullanas antradienį viešai pareiškė esąs nusivylęs Lietuvos kultūros ministerija, kuri neparėmė kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį pasaulyje garsinančios juostos kūrimo.
Kultūros ministerija savo ruožtu teigia apgailestaujanti dėl tokios kritikos.
„Ministras Šarūnas Birutis nori padėkoti režisieriui Robertui Mullanui už jo dėmesį ir darbą Lietuvos kultūrai, M.K.Čiurlionio vardo garsinimą ir apgailestauja, kad užuot pasidžiaugę ir palinkėję šiam kinui sėkmės, stengiamės ieškoti neigiamų šio filmo gamybos momentų“, – sakoma ministerijos laiške.
Anot jo, M.K.Čiurlionio vardui garsinti skiriama nemažai valstybės lėšų: valstybė remia menininko darbų parodas Lietuvoje ir užsienyje, M.K.Čiurlionio vardo muzikos festivalius, leidinius. Tačiau pripažįstama, kad stinga Lietuvos istoriją, kultūrą, reikšmingas istorines asmenybes pristatančio kino. Š.Birutis tai trečiadienį aptarė su Lietuvos kino centro direktoriumi Rolandu Kvietkausku.
„Ministro nuomone, šiandien trūksta kino, kuriame atsispindėtų Lietuvos istorija, kultūra ir reikšmingos Lietuvai istorinės asmenybės, t. y. tai, kuo mes, lietuviai, galime didžiuotis ir kas skatina patriotizmą. Tuo labiau, kad artėja 2018 metai, kada minėsime savo valstybės Nepriklausomybės 100-metį“, – nurodo ministerija.
Artimiausiu metu pasitarus su R.Kvietkausku, kino bendruomene, Lietuvos kultūros ir meno taryba žadama numatyti aiškius valstybės siekius šioje srityje ir tai užfiksuoti strateginiuose dokumentuose. Kalbama apie Lietuvos kino strategijos parengimą, kurioje matytųsi, kokiam kinui būtų skiriamas valstybės dėmesys.
Režisierius R.Mullanas antradienį pareiškė nesuprantantis Lietuvos ministerijos, politikų ir biurokratų: „Mane nuvylė, kad Kultūros ministerija nepadėjo“.
Filmas „Laiškai Sofijai“ – vienas iš dviejų R.Mullano Lietuvoje jau sukurtų filmų. Režisierius jau pastatė dar vieną juostą – pasakojimą apie holokaustą „Gitel“, kurio pirmoji peržiūra vyks ketvirtadienį. Jeigu leis finansai, jis taip pat žada Lietuvoje kurti trečią vaidybinį pilnametražį filmą – dramą apie 1991 metų įvykius.
M.K.Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės meilės istoriją pasakojantis R.Mullano filmas „Laiškai Sofijai“ šiemet buvo nominuotas apdovanojimui „Sidabrinė gervė“ geriausio metų ilgametražio vaidybinio filmo kategorijoje.
Iškiliausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos dailininku ir kompozitoriumi vadinamas M.K.Čiurlionis per savo neilgą gyvenimą sukūrė daugiau nei 300 paveikslų ir tiek pat muzikinių kompozicijų. Susirgęs jis mirė 34-erių.
