Italijoje nacionaliniu, kino teatrus užtvindžiusiu reiškiniu tapusi režisieriaus Paolo Genoveses dramedija „Tobuli melagiai“ (orig. „Perfetti sconosciuti“, angl. „Perfect Strangers“) už geriausią scenarijų buvo apdovanota Niujorko TRIBECA ir Kairo kino festivaliuose. Puikiai suvaidinta, jaudinanti, tuo pačiu ir juokinga, ir rimta kino juosta dalyvauja „Kino pavasario“ programoje „Komedijos“.
Savo įspūdžiais apie šį filmą dalijasi žurnalistė Laisvė Radzevičienė, kuri po šio filmo, eidama miegoti, įsijungia „skrydžio“ režimą.
„Tik jau nesakykite, kad niekada nenorėjote paimti savo geriausios draugės, savo gyvenimo partnerio, savo vyro, savo meilužio ar netgi savo mamos telefono? Ne vietoje paliktas ir nuolat pranešantis apie gautas žinutes, jis lyg magnetas traukia pirštus. „Jei nori gyventi ramiai, nelįsk į vyro telefoną“, – kartą man sakė viena protinga moteris. Kalbėjo iš savo patirties – smalsumas ją nuvedė pas skyrybų advokatą. Parašytas žodis yra dvidešimt kartų stipresnis nei ištartas. Ir jei kada nors, kas nors, kam nors kažką sakė, tai juk yra šansų išsisukti. Nuo SMS ar žinutės „feisbuke“ taip lengvai nepabėgsi. Nes juodu ant balto arba baltu ant mėlyno parašyta. Kad ir koks tobulas melagis būtum.
2016 metais italų režisieriaus Paolo Genovese sukurtas filmas „Tobuli melagiai“ iškart žada intrigą – vakarienės susirinkusi draugų kompanija sugalvoja žaidimą. Ant stalo noriai ir nelabai noriai jie sudeda savo mobiliuosius telefonus. Susitarimas toks: gavęs žinutę, perskaitai ją garsiai. Jei kalbi – įjungi garsiakalbį, kad visi girdėtų. Mes juk neturime vieni nuo kitų ką slėpti, argi ne taip?
Rizikos šiame žaidime – sočiai. Nepadėsi telefono ant stalo, iškart visiems aišku – jame gali būti tai, ko nenorėtumei, kad draugai žinotų. Tiek to, gal šį vakarą niekas nepaskambins? Ir nebus jokių SMS, kurias tuojau pat norėtum ištrinti.
Betgi – lyg tyčia! Nuo pirmojo skambučio, nuo pirmojo žinutės signalo esi įtraukiamas į ne tam, kam reikia dovanotų auskarų, interneto pažinčių, slaptų susitikimų karuselę. Režisierius, rodos, smaginasi tempdamas mus vis tolyn ir gilyn į melagysčių labirintus. Nesijuokti negali, nes ironija ir humoras yra tokie pat tobuli, kaip filmo herojų išsisukinėjimai ir talentinga aktorių vaidyba. Užtat kvatoji pilna burna, bet vakare, prieš užmiegant, savo telefone nevalingai įjungi lėktuvo rėžimą. Nes nuo komedijos iki tragedijos, kai pagalvoji – tik vienas žingsnis.“