Laisvė sako, kad įdomiausia šiame filme yra trys neprofesionalūs aktoriai, kuriems režisierius patikėjo suvaidinti pagrindinius istorijos personažus. Dar daugiau – šie aktoriai yra specialiųjų poreikių turintys jaunuoliai, įkūnijantys tokius pat, kaip jie: „Riba tarp dokumentikos ir vaidybinio kino pastaruoju metu, pastebiu, nyksta. Kai kada tai pasiteisina, o kai kada – visai ne. Šiame filme realūs žmonės suteikia autentikos. Ir kažkodėl neapleidžia jausmas, kad tai, kas vyksta žmonių su specialiaisiais poreikiais namuose, yra žiūrėjimas pro rakto skylutę. Nes mes taip nepratę. Nes mes tokių žmonių tiesiog nematom. Nes jie nemyli, greičiausiai, ir apskritai – vargu, ar gyvena. Egzistuoja.“
Į vieną Serbijos globos įstaigų, kurioje apgyvendinami psichinių sutrikimų turintys jaunuoliai, atvyksta ištįsusi paauglė Marija. Jos drauge netrukus tampa globos namuose gyvenanti Dragana. Merginos gana skirtingos – Dragana globos namų žvaigždė, Marija – nedrąsi naujokė. Sumaištį į šviežiai užsimezgusius draugių santykius įneša drovus, nė žodžio netariantis Robertas. Dragana jį įsimylėjusi, tačiau Robertui patinka Marija. Meilės trikampį, kurį netrukus užpildo ne tik švelnūs jausmai, bet ir pavydas bei smurtas, stebi budri gydytojų akis.
„Tai buvo vienas pirmųjų festivalio filmų, kurį pažiūrėjau. Nežinau, kas mane suintrigavo – amžina kaip pasaulis meilės istorija ar režisieriaus mėginimas mums parodyti paslėptą realybę, tai ko net negalime įsivaizduoti, perprasti ir išsiaiškinti. Man toji istorija pasirodė keistai negraži, pilna kartėlio, neišsipildžiusių lūkesčių, bet tuo pačiu pilna šviesos, kuri liejasi ne tik per skylę tvoroje, bet ir iš akių tų, kurie, kaip mums atrodo, nieko nesupranta. Bet kas gali būti tikras dėl meilės? Ir jausmo dydžio? Ir kas suteikė mums teisę vertinti?“, – svarsto Laisvė.
Jai labai norėjosi šviesios ir viltingos pabaigos. „Ar tokios sulauksite? Nežinau, kiekvienam pabaiga juk skirtinga...“, – intriguoja ir tuo pačiu priduria, kad meilės dramos, kaip ir jų herojai, nesikeičia per amžius. Ir visai ne mums spręsti, kas vertas mylėti, o kas – ne.
Filmą „Oazė“ iki balandžio 5 dienomis galima žiūrėti naujame „Kino pavasario“ virtualiame kino teatre, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema.