Labai apibendrintai galima sakyti, kad režisierių juose domino tai, kas vyksta po arba šalia didžiojo įvykio – dažniausiai nusikaltimo, kurio ekrane taip ir nepamatome. Štai pirmojo filmo „Dembava“ (2014) personažai – du broliai – po merginos pagrobimo ir išprievartavimo važinėja be jokio tikslo gimtojo miestelio gatvėmis. „Pirtyje“ (2017) iš užuominų gali suprasti, kad vakarėlyje galbūt buvo išprievartauta mergina. „Kaukazo“ (2018) išeities tašku tampa mergaitės dingimas. O paskutinio trumpametražio „Atkūrimas“ (2020) veikėjai – pareigūnai ir kaltinamasis – grįžta į nusikaltimo vietą, kad žingsnis po žingsnio jį atkurtų.
2022 04 04
Lauryno Bareišos „Piligrimai“ – žiūrovų galvose užauganti vaiduokliška istorija be vaiduoklių
Laurynas Bareiša – nuoseklus režisierius. Apie tokius dažnai sakoma, kad jie per visą karjerą kuria vieną ir tą patį filmą, o tokia kūryba dažnai ir vadinama autoriniu kinu par excellence. Dabar, jau žvelgiant retrospektyviai, gali aiškiai matyti, kad debiutinius ilgo metro „Piligrimus“ jis labai kryptingai išaugino iš savo trumpametražių filmų. Jie buvo savotiška rūpimų temų, personažų ir stiliaus kalvė. Apie ką jie pasakojo?
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
