2008 10 30

Lietuvė prikėlė pamirštą lėlinės animacijos korifėjų (nuotraukos, video)

Lietuvos ir dar mažiausiai devynių šalių žiūrovams skirtas dokumentinis filmas „Vabzdžių dresuotojas“ iš užmaršties prikelia Europos Disney'ėjumi laikomą pirmąjį Lietuvos kinematografininką, lėlinės animacijos pradininką Vladislavą Starevičių.
Filmas „Vabzdžių dresuotojas“
Filmas „Vabzdžių dresuotojas“ / „Era Film“ nuotr.

Visai šeimai skirtoje dokumentinėje juostoje genialaus animatoriaus gyvenimas atskleidžiamas archyviniais faktais ir jo sukurtais animaciniais filmais bei ekspertų iš viso pasaulio pasakojimais, kuriuos sujungia įsimylėję animaciniai herojai Vabalas ir Liūtė bei aktorius Gediminas Girdvainis.

V. Starevičius visą savo veiklą pradėjo ir atradimą padarė Kaune. Mane sujaudino, kad apie jį labai mažai kas žino.Filmas „Vabzdžių dresuotojas“ nuo pradinės idėjos iki didžiųjų kino ekranų, kuriuose Lietuvoje jis pasirodys per kino festivalį „Scanorama“ lapkričio 15 d., keliavo devynerius metus. Prodiuserė Rasa Miškinytė, atradusi daugelį pasaulio šalių dominančią temą, beveik dešimtmetį ieškojo informacijos įvairių šalių archyvuose, bendravo su ekspertais, rinkosi ir keitė scenaristus ir režisierius, daugybę kartų pasakojo ir pristatinėjo savo filmą tarptautiniuose seminaruose ir pasiekė, kad be Lietuvos „Vabzdžių dresuotoją“ finansuotų ir parodytų mažiausiai dar devynių šalių televizijos.

„Nežinau, kodėl iki manęs šios temos niekas nepasiėmė, nes daug kas klausėsi profesorės Marijanos Malcienės paskaitų. Profesorė tiesiog degė, pasakodama apie V. Starevičių, kuris, panašu, visą savo veiklą pradėjo ir atradimą padarė Kaune. Mane sujaudino, kad apie jį labai mažai kas žino,– pasakojo filmo idėjos autorė. – Buvau subrendęs žmogus, studijavau antrąjį aukštąjį ir žinojau, kad kino ateitis yra būtent tarptautinės bendros produkcijos.“

Šis filmas Lietuvos žiūrovams parodys netradiciškai patrauklią dokumentiką?

Mūsų tikslas buvo papasakoti apie žmogų, apie kurį mes beveik nežinome. Tai filmas-portretas, kurį gali žiūrėti visa šeima. Nenorėjome lįsti į gilius teorizavimus, į tai, kas atstumtų didžiąją masę žiūrovų. Aš tiesiog norėjau grąžinti šį žmogų visuomenei.

Nenorėjome lįsti į gilius teorizavimus, į tai, kas atstumtų didžiąją masę žiūrovų. Aš tiesiog norėjau grąžinti šį žmogų visuomenei.Turint tokį uždavinį ir tokią asmenybę, kuris visus savo filmus darė kitaip, – negali padaryti paprasto (tradicinio ar reportažinio dokumentinio) filmo, paprastos dokumentikos. Filme panaudota daug istorinių archyvų, pateikta V. Starevičiaus kūryba, specialistai papasakojo faktinės informacijos, o visus tuos elementus sujungė animacinių lėlių – Vabalo ir Liūtės – meilės istorija.

Visas šias dalis reikėjo netiesmukiškai surišti. Taip atsirado aktorius Gediminas Girdvainis. Nieko geresnio negalėjau įsivaizduoti! Jis labai įsigilino, suprato, ko reikia, nepervaidino ir labai gražiai suvedė. Jis tapo mūsų pasakiško pasaulio, pasakiško labirinto šeimininku. Gal kažkam pasirodys, kad jis vaidina V. Starevičių, bet mūsų idėjose to nebuvo.

Prie šio filmo kūrimo finansiškai prisidėjo devynios užsienio šalių televizijos, kurios savo žiūrovams jau pradėjo rodyti „Vabzdžių dresuotoją“. Kaip pavyko jas sudominti?

Surasti tiek finansuotojų – didžiulis darbas. Važiuoji, rodai, pasakoji, transliuoji savo energiją. Aš labai ilgai dirbau ir visą laiką degiau. Gal tas mano degimas, užsispyrimas ir padėjo tai padaryti.

Reikia suprasti, kad dokumentika yra svarbus televizijų maistas. Televizijos yra pagrindiniai šio produkto platintojai. Kai aš pasakodavau apie V. Starevičių, sakydavau, kad jis genijus – televizijų neužkabinau. Bet kai parodžiau jo filmukus ir transliuotojų atstovai suprato, kokiais metais tai sukurta (pirmasis V. Starevičiaus animacinis filmas sukurtas 1910 m.), jiems pasidarė nepaprastai įdomu.

Šis projektas tapo pirmąja Lietuvos dokumentikoje tarptautine produkcija.

Be Lietuvos filmą finansavo ir savo eteryje parodys Estija, Šveicarija, Lenkija, Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Nyderlandai, Šveicarija ir net Japonija.

Taip šis projektas tapo pirmąja Lietuvos dokumentikoje tarptautine produkcija. Tai pakankamai unikalu ir pasaulio mastu – ne daug kas tokiomis sudėtingomis finansavimo schemomis dirbo.

„Vabzdžių dresuotojas“ iš viso kainavo per du milijonus litų. Džiaugiuosi, kad tikrai ne mažą finansavimą šiam filmui skyrė Lietuva. Tikiuosi, kad ir Lietuvos žiūrovai nebus apvilti.

P.S. Dokumentinis filmas „Vabzdžių dresuotojas“, pasibaigus festivaliui „Scanorama“, savo kelionę po Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kino teatrus tęs nuo sausio 4 dienos.

 

VIDEO: „Vabzdžių dresuotojas“

Filmo „Vabzdžių dresuotojas“ anonsas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų