2013 09 20

Lietuviški filmai – tarptautiniame festivalyje „Message to Man“ Sankt Peterburge

Devyni Lietuvos kino kūrėjų darbai bus parodyti 23–ojo Tarptautinio kino festivalio „Message to Man“ Sankt Peterburge (Rusija) programose.
Kadras iš filmo „Aurora“
Kadras iš filmo „Aurora“ / Filmo kūrėjų nuotr.

Festivalis vyks rugsėjo 21 – 28 d., jo žiūrovai ir dalyviai konkursinėse ir specialiose programose galės pamatyti apie 200 dokumentinių, vaidybinių, animacinių filmų iš viso pasaulio, bus surengta apie 100 tarptautinių premjerų. Festivalis sulauks daugybės garbingų svečių, tarp kurių – Ulrichas Seidlis, Mira Nair, Alejandro Jodorowsky, Dmitrijus Bykovas, Sergejus Mirošničenko, Aleksandras Gordonas ir kt.

Specialiame seanse bus rodomas apie dvi dešimtis tarptautinių apdovanojimų pelnęs režisierės Kristinos Buožytės vaidybinis filmas „Aurora“.

Speciali programa festivalyje „Message to Man“ šiemet skirta  dviems lietuvių kino kartoms, aktyviai kuriančioms šiandien. 

Į programą „Velo“, skirtą žaibiškai populiarėjančiam dviračių sportui, tarp įvairiais metais sukurtų filmų iš viso pasaulio įtraukta garsių lietuvių dokumentininkų Viktoro Starošo ir Rimtauto Šilinio archyvinė juosta apie Taikos dviračių lenktynes „Maratonas balne“ (1974 m. filmas pelnė prizą sportinių filmų festivalyje Taline).

Speciali programa festivalyje „Message to Man“ šiemet skirta  dviems lietuvių kino kartoms, aktyviai kuriančioms šiandien. Tai vadinamoji “lūžio karta”, režisieriai Šarūnas Bartas, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, pirmuosius filmus sukūrę 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Antroji karta – vėliau debiutavę kino kūrėjai Giedrė Beinoriūtė, Kristijonas Vildžiūnas, Oksana Buraja, Ignas Miškinis. 

„Pirmoji – daugiau lietuvių spaudoje aprašinėta (...).  Jai kliuvo ir žiauriausi kaltinimai, kad orientuotasi į tarptautinius kino festivalius, o ne į savą daržą. Pirmoji banga – dažniausiai minorinis koloritas, lėtas, dar nuo senojo lietuvių kino tradicijų einąs ritmas, plastinis rafinuotumas, vien įdėmesnei akiai matomi filosofiniai mūsų gyvenimo matmenys, savotiškas prasmių universalumas, iškylantis tik labai dėmesingai stebimoje visumoje. 

Antrosios kartos filmų veiksmas rutuliojasi būtinai „čia ir dabar“. Jauti, kad juostą suko kompiuterinės epochos jaunuoliai – tai pasireiškia nervingai drastišku, juodai linksmu tikrovės matymu. Ekrane – ne apskritai Žmogus su didžiosiomis raidėmis surašytais jausmais, galimybėmis, o šių dienų Lietuvos žmogelis – nesvarbu, jaunas ar pagyvenęs, kažkaip besikabarojantis toje grėsmingai kaip kokia magma liūliuojančioje kasdienybėje,“ – dar 2004 m. kartų skirtumus apibendrino kino kritikas Saulius Macaitis. 

“Dviejų kartų” programą Sankt Peterburge  sudaro dokumentiniai ir vaidybiniai filmai „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“ (rež. A.Matelis), „Praėjusios dienos atminimui“ (rež. Š. Bartas), „Dienoraštis“ (rež. O. Buraja), „Lengvai ir saldžiai“ (rež. I. Miškinis), „Likusios dienos“ (rež. K. Vildžūnas),„Neregių žemė“ (rež. A. Stonys), „Troleibusų miestas“ (rež. Giedrė Beinoriūtė). 

Programą „Dvi kartos“ parengė Autorinio kino aljansas, festivalyje ją pristatys Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus, Lietuvos kultūros atašė Rusijoje Aleksandras Šimelis ir prodiuserė Ieva Norvilienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis