„Tai yra seniausias ir vienas svarbiausių animacijos industrijos renginių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, tad atsidurti Anesi festivalio konkursinėje programoje – vienas didžiausių galimų įvertinimų. Jis neretai vadinamas Kanų kino festivalio analogu animacinių filmų srityje. Įprastai čia vykstančioje mugėje prisistato ir tokie didieji žaidėjai kaip „Disney“, „Warner Bros“ ar „Netflix“. Labai liūdna, kad dėl pandemijos jubiliejinis festivalis nevyks kaip įprasta, tačiau, kita vertus, patekti į šiomis aplinkybėmis dar kruopščiau atrinktą specialią programą – dar labiau džiuginantis faktas“, – pasakoja filmo „Matilda ir atsarginė galva“ prodiuserė Marija Razgutė.
Šeimai skirtas lėlinės animacijos trumpametražis filmas „Matilda ir atsarginė galva“ – trečiasis režisieriaus Igno Meilūno kūrinys. Jis pasakoja apie mergaitę, norinčią būti protingiausia pasaulyje. Kai visi išmokti dalykai jau nebetelpa į galvą, mama jai nuperka atsarginę. Dvi galvos – tikrai geriau nei viena. Tačiau greitai Matildai tampa nebeaišku, kurią galvą kada reikėtų nešioti ir galiausiai atsarginė galva kažkur dingsta. Filmo scenarijų įkvėpė čekų rašytojo Milošo Macoureko istorija „Apie mergaitę su atsargine galva“.
Animacinis filmas buvo kuriamas dvejus metus, o pats animavimo procesas truko net 6 mėnesius. Visi elementai – dekoracijos, lėlės, net jų vidinės konstrukcijos, buvo kurti pačių kūrėjų rankomis. Filmą „Matilda ir atsarginė galva“ kartu su Ignu Meilūnu kūrė lėlių dailininkė Justė Vazgytė, dailininkas Antanas Dubra, operatorius Simonas Glinskis, kompozitorius Rytis Koreniukas, garso dizaineris Julius Grigelionis. Filmas kurtas kartu su prodiusere Marija Razgute („M-films“).
Žiūrovai su filmo kūrimo užkulisiais ir lėlinės animacijos įdomybėmis jau susipažino pavasarį vykusioje parodoje Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje. Aušros Trakšelytės kuruotoje ekspozicijoje kūrėjai atskleidė, kokios ypatingos kantrybės ir kruopštumo reikalauja lėlinė animacija, tad dar iki premjeros smalsuoliai galėjo pamatyti, iš ko gaminamos lėlės, kaip kuriamos jų veido išraiškos. Pavyzdžiui, kiekvienas filmo personažas turėjo lūpų rinkinį kiekvienai raidei ar emocijai – lėlei kalbant, jos lūpų išraišką kartais tekdavo pakeisti net 10 kartų.
Lietuvos žiūrovai nacionalinę animacinio filmo „Matilda ir atsarginė galva“ premjerą galės išvysti šį rudenį. 60-ojo tarptautinio animacijos festivalio „Annecy“ specialią programą galima rasti ČIA.
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie LR Kultūros ministerijos.
